Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Žemėje pastebėtas dar vienas paslaptingas piešinys – kol kas didžiausias iš atrastų: nuo vieno piešinio krašto iki kito tektų įveikti 48 kilometrus

2021-06-20 (2) Rekomenduoja   (17) Perskaitymai (385)
    Share

Indijos Taro dykumoje pastebėtas vingiuotų linijų piešinys gali būti didžiausias kada nors atrastas geoglifas.

Geoglifai, kurie suformuojami iš žemės ar akmenų, iki šiol dar nebuvo aptikti Indijoje – bet jų yra Peru ir Kazachstano dykumose, o taip pat ir kitose pasaulio dalyse. Naujai atrastasis indiškasis geoglifas susideda iš kelių spiralių ir ilgos vingiuotos linijos. Kaip pranešama, piešinys sausringame regione netoli sienos su Pakistanu apima 20,8 ha plotą. Norint nukeliauti nuo vieno piešinio krašto iki kito, tektų įveikti 48 kilometrus.

Neaišku, kodėl šios linijos buvo sukurtos – bet jos yra netoli kelių akmenų kernų (sukrautų akmenų krūvų) ir paminklinių akmenų, kuriuose išraižyti indų dievybių Krišnos ir Ganešo atvaizdai. Linijos gali turėti kažkokią religinę ar apeiginę prasmę, sako linijas atradę nepriklausomi prancūzų tyrėjai Carlo ir Yohannas Oetheimeriai. Jų straipsnis apie atradimą publikuojamas moksliniame žurnale „Archaeological Research in Asia“.

Naujai atrastojo geoglifo nuo paties žemės paviršiaus nesimato, nes šalia nėra jokio aukštesnio taško, reljefas yra lygus. Tik ištyrę regioną programa „Google Earth“, Oetheimeriai atrado piešinį.

Monumentalios linijos

Tyrėjai pirmą kartą atrado linijas besinaudodami „Google Earth“ 2014 m., atlikdami regiono apžvalgą virtualiai. 2016 m. jie aplankė kelias sudominusias vietas fiziškai. Keletas perspektyvių vietų pasirodė esančios senų plantacijų vagomis. Tačiau netoli Bohos kaimo mokslininkai aptiko žymių, neturinčių nieko bendra su ūkininkavimu.

 

„Bohos linijos išsiskiria savo monumentaliu dydžiu, forma (milžiniška spiralė, bustrofedonas ir maža kiaušinio formos spiralė, taip pat linijų dalys, susijusios su pagrindiniais motyvais) ir milžiniška spirale“- teigia Oetheimeriai.

Bustrofedonu vadinama linija, kuri atkartoja save, pirmiausia besitęsianti iš dešinės į kairę, o paskui iš kairės į dešinę, ir taip toliau, pakaitomis. Kai kurie senoviniai raštai, įskaitant senovės graikų ir etruskų, buvo užrašyti tokia maniera.

Visų linijų gylis yra apie 10 centimetrų (lyginant su dykumos paviršiumi), o plotis – nuo 20 iki 50 cm. Nors tyrėjai nėra tikri, kaip buvo sukurtos šios linijos, jas galėjo suformuoti plūgas, kurį traukė koks gyvulys – pavyzdžiui, kupranugaris.

Dykumos paslaptis

Remdamiesi atmosferos poveikiu ir vangia augmenija linijose ir aplink jas, mokslininkai apskaičiavo, kad šiam geoglifui yra maždaug 150 metų – o gal net 200 metų. Pastaroji laiko riba priartintų šį žemės priešinį prie ten jau esančių paminklinių akmenų. Šioje teritorijoje neužsiimama jokia žemdirbyste, sako Oetheimeriai, netoliese nėra vandens, naudojamo drėkinimui. Šiuo metu žemė naudojama tik ožkų ir avių ganymui.

 

Didžiausia geoglifo dalis yra milžiniška spiralė, užimanti 0,13 kvadratinio kilometro plotą – linija, kurios bendras ilgis siekia 12 kilometrų. Netoliese yra gyvatiškos formos linija, kurios ilgis yra 11 km – ir bustrofedono stiliaus raštas, kurį sudaro 23 beveik lygiagrečios linijos. Bendras šios linijos ilgis siekia 9,2 km. Netoliese yra dar viena maža spiralė ir daugybė smulkesnių linijų, rodančių, kad geoglifas kadaise buvo daug didesnis.

Tarp linijų ir jų išorėje iš viso yra kelios akmenų struktūros. Didžiausia jų – šiek tiek aukštesnis nei 1,6 m aukščio stulpas. Trys iš struktūrų yra akmenų kernai, keturi yra iškirsti paminkliniai akmenys su užrašais, kurie vis dar tiriami, o likę yra paprasti stačiakampiai akmenys, naudojami memorialams ar orientyrams. Paskutinis akmuo yra vadinamasis sati akmuo, kuris buvo pastatytas atminimui našlės, kuri po vyro žūties mūšyje metėsi į jo laidotuvių laužą.

 

Tačiau senoviniai raižiniai ir paminkliniai akmenys yra gana paplitę Taro dykumoje, rašo tyrėjai, todėl šie akmenys gali būti mažai susiję su juos supančiais geoglifais. Oetheimeriai priduria, kad dabar jau reikėtų imtis ir atrastųjų linijų apsaugos: nuo tada, kai 2014 m. buvo padarytos palydovinės nuotraukos, jas jau apgadino įvairios transporto priemonės.

Tikrasis geoglifų tikslas lieka paslaptimi ir likusiame pasaulyje. Garsiuosius Naskos geoglifus, vaizduojančius paukščius, kates ir kitus gyvūnus, mokslininkai tyrinėja nuo trečiojo XX amžiaus dešimtmečio. Nepaisant to, niekas dar nežino, kodėl buvo sukurtos šios linijos. Taip pat apskritos ir šešiakampio formos Amazonės geoglifai nerodo požymių, kad jų viduje būtų gyventa – ir archeologai daugų daugiausiai spėja, kad tokie projektai atliko kažkokią apeiginę funkciją. Taip pat tarp trečiojo ir ketvirtojo tūkstantmečio pr.m.e. Dabartinės Rusijos teritorijoje geoglifų kūrėjai iš uolose išraižė milžinišką elnią. Kodėl? Tai – dar viena paslaptis.

Parengta pagal „Live Science“.

.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(19)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(17)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(0)
34(0)
31(0)
27(1)
26(0)
23(0)
21(0)
19(0)
18(9)
12(0)
Savaitės
75(3)
70(0)
67(5)
Mėnesio
231(8)
113(0)
110(3)
107(12)
104(26)