Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Paslaptingos kaukolės atskleidė keistą žmonių paprotį: dramatiškai keitė savo išvaizdą ir tai turėjo svarbią reikšmę

2021-07-14 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (110)
    Share

Vakarų Centrinėje Afrikoje gyvenantys vyrai ir moterys prieš 500 metų dramatiškai keitė savo išvaizdą, pašalindami priekinius dantis, rodo senovinės kaukolės. Archeologai rado šimtmečių senumo modifikuotas kaukoles giliai po žeme urve, į kurį buvo galima patekti tik per skylę urvo lubose nusileidus virve.

Varginantis leidimasis į 25 metrų gylį atvedė prie tūkstančių kaulų, kurie priklausė mažiausiai 24 suaugusiesiems (15 metų ir vyresniems vyrams bei moterims) ir keturiems vaikams, kurie ten buvo palaidoti mažiausiai dviem kartais, naujame tyrime skelbia mokslininkai. Šimtai metalinių dirbinių – juvelyrinių dirbinių, ginklų ir kaplių, pagamintų iš vietinės geležies ir importuoto vario – gulėjo šalia palaikų, o tai demonstruoja ten palaidotų žmonių turtus ir statusą.

Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) archeologas Richardas Oslisly Iroungou olą Gabono Ngounié provincijoje atrado 1992 metais. Mokslininkas urvą pirmą kartą ištyrė 2018 m. , bet patekti ten taip sunku, kad nuo to laiko čia buvo surengtos vos keturios ekspedicijos.

„Šiame regione yra labai nedaug vietų, kuriose aptinkama archeologinių žmogaus palaikų, – sako pagrindinis tyrimo autorius ir CNRS tyrėjas Sébastienas Villotte'as. – Tai, kad čia buvo palaidoti vaikai, paaugliai, suaugę vyrai ir moterys su tiek daug dirbinių – daugiau nei 500 – stipriai nustebino“.

 

Mokslininkai išfotografavo ir lazeriu nuskenavo urvo vidų bei laidojimo vietas, kad galėtų visa tai atkurti trimatėje erdvėje. Iš kojų kaulų jie paėmė mėginius datavimui radioaktyviąja anglimi, tačiau paliko visus palaikus ten, kur jie buvo rasti.

Urvas išsidėstęs keturiais lygiais, ir visuose lygiuose yra kaulų, datuojamų XIV ir XV a. Nors kaulai buvo sumaišyti, mokslininkai pažymėjo, kad visi griaučiai buvo pilni, „kas rodo, kad lavonai, o ne pliki kaulai buvo numesti arba nuleisti į urvą“.

Prie griaučių taip pat buvo gausybė įkapių – apyrankių ir žiedų, kirvių ir peilių, daugiau kaip 100 jūrų kriauklių ir dešimtys pragręžtų plėšrūnų dantų.

Sąmoningas pašalinimas

Iš visų žmonių palaikų tyrėjus ypač sudomino kaukolės – nes visuose nepažeistuose viršutiniuose žandikauliuose nebuvo konkrečių dantų: keturių pačiame burnos priekyje. Visuose tuščiose dantų ertmėse matyti vadinamieji alveolių rezorbcijos požymiai, rodantys, kad dantys buvo pašalinti, kol jų savininkai dar buvo gyvi, ir skylėms užteko laiko užgyti.

 

2016 m. kita archeologų komanda rado panašiai modifikuotas kaukoles, taip pat neturinčias priekinių dantų, Brazilijos Lapa do Santo urve. Tačiau Brazilijos palaikų, kurie datuojami maždaug 9000 metų, atveju dantys buvo ištraukti jau po mirties, laidojimo ritualo metu.

Dantų modifikavimas yra paprotys, kuris yra gerai dokumentuotas visame pasaulyje, „ypač Afrikoje“, sako S.Villotte.

„Žmonės, kurie tai praktikavo, pasisakė už tokią praktiką dėl daugybės įvairių priežasčių“, – teigia jis. Kartais tos priežastys apima dantų ištraukimą siekiant pakeisti veido formą ar išvaizdą.

Kadangi dantų pašalinimai Gabono urve buvo simetriški ir visuose griaučių žandikauliuose buvo ištraukti tie patys dantys, tai greičiausiai buvo padaryta šiai populiacijai „laikantis tam tikros kultūrinės praktikos“, teigia tyrėjai.

Toks dantų pašalinimas turėjo paveikti žodžių tarimą ir pakeisti burnos bei veido formą taip, kad tai turėjo būti „gerai matoma“ – o tai rodytų, kad visi tokie asmenys priklausė tam tikrai grupei, teigia mokslininkai.

 

Dantų modifikavimas – toks kaip ištraukimas, skaldymas ir inkrustavimas, jau seniai atliekamas visoje Afrikoje, nors, remiantis tyrimo duomenimis, keturių viršutinių dantų pašalinimas yra neįprastas. Dauguma šios praktikos pavyzdžių yra tarp Vakarų Centrinės Afrikos gyventojų, „tai rodo ilgą istoriją ir galimą kūno modifikavimo papročių tęstinumą šioje srityje“, rašo mokslininkai.

„Kadangi ši radimvietė yra išskirtinė ir kadangi ikikolonijinio Gabono laidojimo apeigos praktiškai nėra žinomos, šį atradimą galima laikyti pirmąja galvosūkio dalimi, – sako S.Villotte. – Ir atrodo, kad tas galvosūkis bus labai nelengvas“.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Antiquity“.

Parengta pagal „Live Science“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(0)
37(0)
36(5)
30(0)
25(1)
25(0)
24(0)
23(1)
19(0)
16(5)
Savaitės
76(3)
70(0)
67(1)
60(0)
Mėnesio
232(8)
111(3)
108(12)
106(26)
105(0)