Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Įdomioji žaibolaidžio istorija: vienu metu buvo nešiojami net ant skrybėlių ir skėčių

2021-07-20 (0) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (385)
    Share

Žmogus daugybę kartų buvo baudžiamas žaibų. Nuo audros debesyje atsiradusios ugninės rykštės krisdavo žmonės ir gyvuliai, ji griaudavo ir degindavo pastatus.

Tačiau jau senovėje mokėta gintis nuo šios negandos. Išminčiai puikiai žinojo žaibo savybes, kaip antai jo savybę sklisti metalais. Daugiau kaip prieš 3000 m. egiptiečių dvasininkai savo šventyklas apsaugodavo smailiais metaliniais stiebais, sujungtais su žemėje įkastomis vario plokštėmis.

Frankų valstybės karaliaus Karolio Didžiojo laikais valstiečiai laukuose iškeldavo metalinius popierėliais apkarstytus strypus ir taip gindavosi nuo žaibo. Daugelyje Europos šalių manyta, kad nepertraukiamas bažnyčios varpų gaudesys per audrą yra veiksminga kovos su žaibu priemonė.

Elektrinę žaibo prigimtį 1750 m. pirmasis atskleidęs amerikiečių mokslininkas Benjaminas Franklinas teigė, kad, įelektrintam debesiui judant virš kalnų ir medžių, bokštų ir laivų stiebų, išsikišantys daiktai sukelia elektros iškrovą.

Remiantis jo idėja 1752 m. buvo atliktas elektros gavimo iš audros debesies bandymas. Kaupiantis audros debesims B.Franklinas paleido nedidelį aitvarą, laidu sujungtą su Leideno stikline vadinamu kondensatoriumi. Dėl jame atsiradusio elektros krūvio B.Franklinas padarė išvadą – žaibas yra ne kas kita kaip savaiminis elektros išlydis.

1752 m. jis pasiūlė žaibolaidį pastatams nuo gaisro apsaugoti.

 

Žaibolaidžių šlovė taip greitai plito, kad vienu metu Paryžiuje buvo madingos damų skrybėlės arba vyrų skėčiai su žaibolaidžiais ir įžeminimu.

1782 m. Filadelfijoje jau buvo įtaisyta 400 žaibolaidžių. Ant visų visuomeninių pastatų, išskyrus Prancūzijos pasiuntinybės viešbutį – ši šalis žaibolaidžio oficialiai nepripažino – buvo iškelti metaliniai strypai. 1782 m. kovo 27-ąją siaučiant audrai į šį vienintelį pastatą trenkė žaibas.

Viešbutis buvo visiškai sugriautas, žuvo čia apsigyvenęs prancūzų karininkas.

Lietuvoje aukščiausias žaibolaidis – Vilniaus televizijos bokštas. Bokšto kamieną – 190 m aukščio tuščiavidurį gelžbetoninį vamzdį – užbaigia 136,47 m metalinė antenų dalis. Sujungta su galingu įžeminimo kontūru ji drauge yra ir žaibolaidis.

 

Smarkiai griaudžiant į ją daugybę kartų yra trenkęs žaibas, ir jokių neigiamų pasekmių.

Tačiau specialistai pataria – prie žaibolaidžio perkūnijos metu nereikėtų artintis. Ir apskritai, kai griaudėja, patariama nestovėti prie aukštų medžių ar statinių.

Geriausia žaibuojant sėdėti automobilyje ir neliesti jokių metalinių detalių.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(7)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
39(0)
30(0)
26(2)
24(0)
23(0)
20(0)
15(2)
13(0)
Savaitės
71(1)
71(0)
63(0)
61(0)
55(0)
Mėnesio
233(8)
111(3)
108(12)
106(0)
105(26)