Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Įspūdinga 1959 m. Ledo bloko ekspedicija – milžiniškas ledo gabalas sausuma nukeliavo 8500 km iš Šiaurės poliaračio iki pat pusiaujo Afrikoje: neįtikėtina, bet skersai kirtęs Sacharą, nešaldomas ledas neištirpo (Foto, Video)

2021-08-05 (0) Rekomenduoja   (58) Perskaitymai (55)
    Share

Neįtikėtina ledo bloko kelionė iš poliaračio iki pusiaujo buvo surengta vieno gamintojo, kuris siekė įrodyti savo gaminio efektyvumą.

1959 m. pavasarį 3 tonų ledo luitas, pakrautas sunkvežimyje, nukeliavo 8500 kilometrų nuo poliarinio rato krašto iki pusiaujo Centrinėje Afrikoje.

Kelionė, kuri truko keturias savaites, apėmė važiavimą per didžiulę Sacharos dykumą esant 50 laipsnių karščiui. Visą tą laiką nebuvo naudojama jokia šaldymo sistema.

Kelionė buvo reklaminis triukas, kurį surengė norvegų bendrovė „Glassvatt“, gaminusi izoliacinę stiklo vatą, siekdama parodyti, koks geras buvo jų gaminys.

Ledo blokų ekspedicijos idėją 1958 m. rudenį pasiūlė Liuksemburgo radijas, kai jie metė iššūkį nugabenti tris tonas ledo iš poliarinio rato į pusiaują.

Sąlyga buvo ta, kad jokiu būdu negalima naudoti šaldymo. Įsitikinusi, kad niekas negalės to padaryti, stotis paskelbė 100 000 Prancūzijos frankų atlygį už kiekvieną kilogramą, likusį paskirties vietoje. Tai prilygo maždaug 1200 eurų už kilogramą 2009 m. valiuta.

Norvegijos izoliacinių medžiagų bendrovės „Glassvatt“ (šiandien „Glava AS“) generalinis direktorius Birgeris Natvikas pamatė šį pranešimą ir pasiūlė bendrovei priimti šį iššūkį.

 

Natvikas suprato, kad kruopščiai apvynioję ledą stiklo vata, pagaminta iš stiklo pluošto, ledo tirpimas būtų sumažintas iki minimumo, o bendrovė galėtų uždirbti kelis šimtus milijonų frankų.

„Glassvatt“ pareiškė, kad jie priima iššūkį, ir iš karto kilo ažiotažas visoje Norvegijoje. Žmonės diskutavo, kiek ledo bus prarasta kelionėje, o žiniasklaida spėliojo, kiek bendrovė uždirbo.

Kai Liuksemburgo radijas suprato savo kvailystę ir galimus nuostolius, jie atsiėmė pasiūlymą. Tačiau iki to laiko suplanuota ekspedicija sulaukė tiek daug dėmesio, kad „Glassvatt“ vis tiek nusprendė tai padaryti.

Jie nusprendė, kad ekspedicija bus proga parodyti savo izoliacinės medžiagos kokybę. Kitos įmonės taip pat prisidėjo prie ekspedicijos: „Shell“ tiekė degalus, o „Scania“ – sunkvežimį. Iš viso ekspediciją finansavo rėmėjai iš aštuonių šalių.

Ledas buvo gautas iš ledyno Svartisen, maždaug 40 kilometrų į šiaurę nuo mažo Norvegijos miesto Mo i Rana, esančio į pietus nuo poliarinio rato.

 

Ekipažas grandininiu pjūklu išpjovė 200 kg blokus ir oru nugabeno juos į miesto centrą, kur jie buvo sulydyti į vieną ledo luitą, sveriantį 3050 kg.

Blokas buvo padėtas į specialiai pagamintą geležinę talpyklą, kuri buvo izoliuota mediena ir stiklo vata. Konteineris buvo padėtas ant sunkvežimio, kuris jį nugabeno iki pusiaujo. Kartu vyko mikroautobusas, gabenantis įrangą ir sedanas su filmavimo grupe.

1959 m. vasario 22 d., 9:15, ekspedicija išvyko iš Mo i Rana.

Tęsinys kitame puslapyje:

1 | 2
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(58)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(58)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
54(0)
41(0)
41(0)
33(0)
31(0)
28(0)
26(0)
24(2)
23(0)
Savaitės
75(3)
70(0)
67(5)
62(1)
Mėnesio
231(8)
110(3)
107(12)
104(26)
102(0)