Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Pompėjoje aptikti mumifikuoti pasiturinčiai gyvenusio vyro palaikai: šalia buvę radiniai padėjo išsiaiškinti, kaip jis praturtėjo

2021-09-01 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (165)
    Share

Vyras mirė būdamas maždaug 60-ies metų amžiaus ir buvo palaidotas įmantriame mūriniame kape. Šalia palaikų rasta prašmatnių urnų ir įvairių daiktų liekanų. Sprendžiant iš surinktų įrodymų, šis asmuo kadaise buvo vergas, bet paskui atgavo laisvę ir netgi praturtėjo.

Paprastai archeologiniai radiniai Pompėjoje siekia siaubingąjį Vezuvijaus išsiveržimą 79-aisiais mūsų eros metais, tačiau šis kapas, kurį ištyrinėjo Valensijos universiteto ir Pompėjos archeologinio parko mokslininkai, buvo įrengtas maždaug prieš 20-imt metų iki katastrofos.

Kapas, kurį sudaro mūrinė konstrukcija, buvo rastas Porta Sarno nekropolyje, rašoma gizmodo.com. Ant išorinės dalies matyti dažų likučiai – mėlyname fone nupiešti žali augalai. Bet svarbiausias radinys buvo viduje – iš dalies mumifikuoti palaikai, priklausantys Pompėjos gyventojui Marcus Venerius Secundio.

Jis sėkmingai kilo socialiniais laiptais, kai buvo išlaisvintas iš vergovės. Archeologų pranešime spaudai teigiama, kad tai „vieneri geriausiai išsilaikiusių griaučių, kada nors atkastų šiame senoviniame mieste“.

Išliko žilų plaukų kuokštelis ir netgi dalis ausies. Remiantis pirminės analizės rezultatais, M. V. Secundio anapilin iškeliavo būdamas 60-ies metų amžiaus.

 

„Pompėja nesiliauja stebinti“, – pranešimo spaudai metu pareiškė Italijos kultūros ministras Dario Franceschini.

Mirusiojo tapatybę atskleidė ant kapo paliktas užrašas. Vardas M. V. Secundio figūruoja ir vaškinių lentelių archyve, kurį kadaise tvarkė garsus Pompėjos bankininkas. Vadovaujantis archyvo duomenimis, M. V. Secundio buvo vergas, o paskui tapo Veneros šventyklos prižiūrėtoju. Galiausiai jis atgavo laisvę ir, turint omenyje jo įspūdingą kapą, „įgijo tam tikrą socialinį ir ekonominį statusą“.

Pomirtinis užrašas padarytas marmurinėje plokštėje, įspaustoje kapo frontone. Įdomu tai, kad plokštėje taip pat nurodoma, jog M. V. Secundio priklausė imperatorių garbinusiems žyniams Augustales. Be to, M. V. Secundio organizavo arba kažkaip prisidėjo prie graikų kalba rengiamų vaidinimų.

„Lentelėje esančius žodžius ludi graeci reikia suprasti kaip vaidinimai graikų kalba, – paaiškino Pompėjos archeologinio parko direktorius Gabrielis Zuchtriegelis. – Tai pirmieji akivaizdūs įrodymai, kad Pompėjoje buvo rengiami vaidinimai graikų kalba. Anksčiau tik spėliojome, remdamiesi netiesioginiais įrodymais.“

 

„Tas faktas, kad senovės Pompėjoje vyko vaidinimai graikų kalba, byloja apie gyvybingą ir atvirą kultūrinį klimatą šiame mieste“, – pridūrė jis.

Kapas, kuriame buvo palaidotas M. V. Secundio, yra 1,6 metro pločio ir 2,4 metro ilgio. Jis buvo hermetiškai uždarytas, todėl „griaučiai puikiai išsilaikę“. Tokie radiniai yra reti, nes senovės Romoje buvo gajus paprotys suaugusiuosius kremuoti (laidodavo tik vaikus). Kalbant apie kremavimą, ant vienos iš šalia palaikų rastos urnos matyti vardas Novia Amabilis. Tikriausiai tai antroji M. V. Secundio žmona. Be dviejų kremavimo urnų, kape taip pat aptikta kitų radinių, įskaitant nemažai kažkokio audinio fragmentų.

Valensijos universiteto antropologijos profesorius Llorencas Alapontas pranešimo spaudai metu kalbėjo, kad mokslininkų komandai dar reikia išsiaiškinti, ar dalinė mumifikacija buvo tyčinis sumanymas. Jis tikisi, kad kape rasto audinio analizė atskleis daugiau informacijos.

 

„Iš turimų šaltinių žinome, kad balzamuojant kūnus buvo naudojami tam tikri audiniai, kurių sudėtyje buvo, pavyzdžiui, asbesto, – paaiškino jis. – Net man, seniai besispecializuojančiam laidojimo archeologijoje, šio kapo turtingumas moksliniu požiūriu, turiu omenyje lentelę su įrašu, įkapes, griaučius ir nudažytą fasadą, yra tiesiog neįtikėtinas. Šis radinys patvirtina tarpdisciplininių metodų taikymo svarbą.“

M. V. Secundio palaikai buvo nugabenti į kasinėjimų vietoje įrengtą Taikomųjų tyrimų laboratoriją tolesnei analizei ir išsaugojimui. Bus išsaugotas ir Porta Sarno nekropolyje rastas kapas. Beje, galiausiai ši Pompėjos dalis, vadinama „Regio V“, taps atvira visuomenei.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
35(0)
27(0)
21(3)
17(5)
17(0)
17(0)
14(0)
13(0)
11(0)
11(6)
Savaitės
65(0)
64(0)
63(0)
58(7)
56(0)
Mėnesio
234(8)
108(0)
106(22)
98(0)