Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Talibanas nusitaikė į didžiausią Afganistano lobį: mokslininkai nerimauja ir dėl kitų archeologinių vertybių (Foto)

2021-09-26 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (165)
    Share

Afganistaną užėmus Talibanui, šalies archeologinių radinių laukia niūri ateitis – net jei ekstremistinė islamo grupuotė nuspręs jų negrobti ir specialiai nenaikinti, skelbia mokslininkai.

Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad Talibanas jau ieško vieną garsiausių šalies lobių, vadinamojo Baktrijos lobio. Tai – daugiau nei 20 000 artefaktų, kurių daugelis pagaminti iš aukso, rinkinys, 1978 m. rastas 2000 metų senumo kapavietėse Tillya Tepe radimvietėje. Lobis buvo saugomas Afganistano nacionaliniame muziejuje ir eksponuojamas prezidento rūmuose, tačiau pranešimai rodo, kad dabartinė jo buvimo vieta nežinoma.

Lobis, kurį be dirbinių iš aukso sudaro dar ir sidabro, dramblio kaulo ir kitokie dirbiniai, datuojamas maždaug I a. pr.m.e. – I mūsų eros amžiumi. Tarp papuošalų lobį sudaro vėrinių su pusbrangiais akmenimis, diržų, medalionų ir karūnos. Po atradimo Baktrijos lobis karų Afganistane metu buvo dingęs, bet 2003 m. buvo „iš naujo atrastas“. Kabule buvo planuojama įkurti naują muziejų, kuriame jis ir turėjo būti saugomas.

Kitos archeologinis palikimas, kuriam Talibanas gali kelti grėsmę, yra Mes Aynakas – budistų miestas, klestėjęs maždaug prieš 1600 metų. Miestas buvo įsikūręs palei legendinį Šilko kelią ir garsėjo tiek prekyba, tiek religinėmis apeigomis. Čia po žeme slypi daug senovinių budistų vienuolynų ir kitų senovinių budistinių artefaktų.

 

Talibanui valdant Afganistaną 1996-2001 metais, režimas sunaikino daugybę šių budistinių artefaktų, įskaitant dvi didžiules VI a. statulas, vadinamas Bamijano Budomis, kurios buvo iškaltos uoloje. Pasak naujienų pranešimų, ekstremistų grupuotė jų nugriovimui pasitelkė raketas, tankų šūvius ir dinamitą.

Mes Aynako ateitis atrodo itin niūri, nes šaltiniai teigia, jog dingo visa kasinėjimams ir konservavimui naudota įranga, o Talibanas lankosi šioje vietoje nežinomais tikslais.

„Kultūros paveldo padėtis nėra gera, nes dabar niekas nesirūpina vietomis ir paminklais, – sako archeologas Khairas Muhammadas Khairzada, vadovavęs kasinėjimams Mes Aynake. – Visoms archeologinėms vietovėms Afganistane gresia pavojus“.

Jis pažymi, kad „nevykdoma jokia stebėsena, restauracija ir priežiūra, visi departamentai visose provincijose yra uždaryti, nėra pinigų ir kitų priemonių“, kurios reikalingos, kad būtų galima „pasirūpinti vietovėmis ir paminklais“. Neseniai K.M. Khairzada buvo priverstas bėgti į Prancūziją, kad išvengtų Talibano.

Archeologas teigia, kad visa įranga, kurią jie naudojo kasinėdami ir konservuodami Mes Aynaką, „dingo“. Kinija turi kasybos teises netoliese esančiose teritorijose ir dar prieš Talibanui užimant valdžią, archeologai baiminosi, kad dalis vietovės gali būti sunaikinta – jei ji bus paversta kasykla. Talibanui perėmus valdžią Kabule, režimas paskelbė, kad sieks Kinijos ekonominės paramos, tačiau tiksliai neaišku, ar Kinija ketina statyti kasyklą šioje teritorijoje.

 

Prancūzijos archeologinės delegacijos Afganistane direktorius Julio Bendezu-Sarmiento sako, kad sužinojo, jog Talibanas lankėsi Mes Aynake, tačiau nežino, kokiu tikslu. „Sunku pasakyti, kokie yra tiesioginiai šio vizito tikslai“, – sakė jis. 2022 m. Prancūzijoje buvo planuota surengti Mes Aynako ir kitų Afganistano artefaktų parodą, tačiau Talibanas užėmė Kabulą prieš tai, kai artefaktai galėjo būti pervežti.

Kol kas nėra pranešimų, kad Talibanas tyčia naikintų artefaktus, o režimo vadovybė yra paskelbusi pareiškimų, kad saugos archeologines radimvietes. Tačiau nežinoma, ar pažadų iš tikrųjų bus laikomasi.

Palydoviniai vaizdai

Čikagos universiteto (JAV) Orientalistikos instituto profesorius Gilas Steinas, vadovaujantis Afganistano paveldo kartografavimo iniciatyvai, naudodamas palydovinius vaizdus, kartu su savo komanda kartografuoja ir stebi tūkstančius archeologinių vietovių Afganistane. Mokslininkas yra apskaičiavęs, kad iki šiol Afganistane jie yra nustatę apie 25 000 archeologinių vietovių. Plėšikavimas yra ilgalaikė Afganistano problema, tačiau G.Steinas sako, kad kol kas nerado įrodymų, jog Talibanas remtų plėšikavimą.

 

Nors Talibanas neseniai perėmė Kabulo ir dalies šiaurės Afganistano kontrolę, jis jau kelerius metus kontroliuoja dalį pietų Afganistano. Pietinėse teritorijose, kurias režimas kontroliavo daugelį metų, nėra tokio didelio masto plėšikavimų, kokie buvo pastebėti Islamo Valstybės (IV) grupuotės kontroliuojamose teritorijose Sirijoje ir Irake, pastebi mokslininkas.

„Iš esmės Talibanas nerėmė plėšikavimo kaip pajamų šaltinio, kaip tai darė IV“, – sako G.Steinas. Tačiau komanda pietų Afganistane užfiksavo daug atvejų, kai žemės ūkio laukai, kuriuose dažnai auginamas opiumas, buvo įkurti archeologinėse radimvietėse. Talibanui „nereikėjo remti plėšikavimo, nes jie uždirbdavo didžiules sumas pinigų iš prekybos opiumu“, teigia kartografas.

 

Šiaurinėse Afganistano teritorijose, kurias Talibanas užėmė visai neseniai, yra kur kas daugiau archeologinių vietovių, nei pietinėse. Išnagrinėjusi naujausias šiaurės Afganistano palydovines nuotraukas, A.Steino komanda nustatė „su mūšiais susijusią žalą“, bet ne naujus plataus masto plėšikavimo atvejus.

Pasak jo, tik laikas parodys, ar režimas susilaikys nuo archeologinių objektų plėšimo ir naikinimo. Vienas džiuginantis momentas – Talibanas prie Afganistano nacionalinio muziejaus pastatė sargybinius, sako mokslininkas, pažymėdamas, kad 2003 m. JAV invazijos į Iraką metu prie Bagdado muziejaus, kur suirutės metu buvo plėšikaujama, sargybinių nebuvo.

Net jei Talibano vadovybė Kabule nusprendė saugoti archeologines liekanas, nėra jokios garantijos, kad grupuotės kitose Afganistano dalyse laikysis šių nurodymų, perspėja G.Steinas.

Be to, daugelis paveldo specialistų, kurie vis dar yra Afganistane, baiminasi dėl savo gyvybės. „Žinau, kad žmonės, užsiimantys paveldo išsaugojimu, labai, labai nerimauja – nes niekas nežino, kas nutiks, ir jei remtumėtės tuo, ką Talibanas darė praeityje, turėtumėte tikrai rimtą priežastį labai bijoti [dėl savo gyvybės ir Afganistano paveldo]“, – teigia Čikagos universiteto Orientalistikos instituto profesorius.

 

Jis sako, kad paveldo specialistams šalyje pavojinga palaikyti ryšius su žmonėmis už Afganistano ribų: mokslininkas yra girdėjęs atvejų, kai režimo atstovai stabdė žmones gatvėse ir tikrino jų mobiliuosius telefonus, norėdami išsiaiškinti, ar jų kontaktų sąrašuose nėra užsieniečių.

Rugpjūtį Talibanas nužudė afganų liaudies dainininką – tačiau kol kas nėra jokių naujausių pranešimų apie tai, kad režimas žudytų archeologus. Kai kurie paveldo specialistai tikėjosi išvykti iš Afganistano, tačiau nespėjo kartu su amerikiečiais pasitraukti iki rugpjūčio pabaigos.

Per pastaruosius du dešimtmečius kai kurie iš Afganistano pagrobti ar pavogti artefaktai buvo aptikti Jungtinėse Valstijose – ir grąžinti į Afganistaną. Kiek A.Steinui žinoma, repatrijuoti eksponatai vis dar yra Afganistano nacionaliniame muziejuje.

Parengta pagal „Live Science“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(6)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(0)
32(4)
29(0)
26(0)
22(1)
18(1)
14(0)
Savaitės
90(1)
80(0)
77(6)
Mėnesio
111(22)
102(1)
92(0)
83(5)