Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: Istorija ir archeologija

Tipas: Pažintiniai straipsniai

Laikotarpis: Nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2013-12-29 4
Penktojo ir šeštojo XX amžiaus dešimtmečių sandūroje prancūzų mokslininkas Žakas Kusto, betyrinėdamas jūrų pasaulį, ėmė aktyviau darbuotis prie to, kaip surinktas žinias įdomiai ir populiariai perteikti visuomenei. Savo ekspedicijose jis rinko vandens augalus bei gyvūnus, filmavo ir fotografavo povandeninio pasaulio įdomybes, aprašinėjo savo kelionių įspūdžius bei atsiminimus.
(2) 2013-12-28 9
Viena svarbiausių ir garbingiausių mokslininkų veiklos sričių – tai žinių apie pasaulį skleidimas plačiajai visuomenei. Mokslo populiarinimo misija tapo ypač reikšminga, kuomet įsibėgėjo technologinis progresas bei įsitvirtino nuo apsišvietusio ir raštingo elektorato priklausomos demokratinės valstybių santvarkos. JAV mokslininko Neilo Taisono (Neil DeGrasse Tyson) teigimu, „jei esi moksliškai neraštingas, pats to nežinodamas tarsi pašalini save iš demokratinio proceso“. XX amžiuje išplitus televizijai bei kitoms žiniasklaidos priemonėms, atsivėrė ištisa nauja niša, leidusi savo gabumus atskleisti mokslo populiarintojams.
(1) 2013-12-25 9
Žmonijos istorijoje būta išties universalių genijų, sugebėjusių pasižymėti net keliose skirtingose srityse. Tokiais žmonėmis laikomi garsieji italų Renesanso veikėjai Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci), Mikelandželas Buonarotis (Michelangelo Buonarroti) bei vienas iš Jungtinių Amerikos Valstijų įkūrėjų Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Į šią kompaniją galime drąsiai įrašyti ir vieną iškiliausių Rusijos protų – universalųjį XVIII amžiaus mokslininką, menininką bei kultūros veikėją Michailą Vasiljevičių Lomonosovą (Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов).
(6) 2013-12-22 1
Vokietijos mokslininkas Vilhelmas Rentgenas buvo bene geriausias savo laiko fizikas eksperimentatorius. 1895 metų lapkričio 8 dieną eksperimentiškai aptikęs naujo tipo X spindulius, mokslininkas neskubėjo šiuo atradimu dalintis su visu pasauliu. Kol nebuvo užtikrintas, ką tiksliai rado ir ar eksperimentuose neįsivėlė klaidų, jis nepasigyrė savo atradimu nei mokslo kolegoms, nei žmonai.
(3) 2013-12-21 2
Svarbiausias gamtos mokslų uždavinys – atverti langą į pasaulio pažinimą. Žmogiškieji klausos, regos ir kiti jutimai šiam tikslui yra nepakankami, nes riboti. Visa mūsų regima šviesa su visomis vaivorykštės spalvomis tėra siauras ruoželis elektromagnetinių bangų dažnių skalėje. Realus pasaulis yra margesnis ir keistesnis nei savo intuicija bei jutimais galėtume numanyti. Mes esame tarsi kaliniai Platono „Valstybėje“ aprašytame urve – matome tikrojo pasaulio šešėlius, bet ne patį pasaulį. Todėl itin reikšminga modernaus mokslo progreso dalimi tapo technologija, gebanti praplėsti šiuos jutimus ir surinkti tą pasaulio teikiamą informaciją, kurios savo natūralių receptorių pagalba tiesiog nepastebėtume.
(6) 2013-12-08 4
Leonardas Oileris, su žmona bei dviem vaikais 1741 metais atvykęs į Prūsiją, iš karto tapo vyriausiu matematiku Berlyno mokslų akademijoje. Šioje mokslo įstaigoje jis dirbo visą dvidešimt penkių metų laikotarpį, praleistą Berlyne. Saugesnė ir ramesnė aplinka Prūsijoje Oileriui buvo tikra atgaiva. Mokslininkas buvo gerai apmokomas, sėkmingai įsigijo patogų gyvenamąjį būstą ir gavo progą laisvai užsiimti jį dominančia veikla. Laiške draugui Johanui Kasparui Vetsteinui (Johann Kaspar Wettstein) Oileris rašė:
(0) 2013-12-07 3
Švietimo epochoje išplėtotas mokslinis metodas buvo reikšmingas tuo, kad, atsiribojęs nuo abstrakčių filosofinių koncepcijų ir pasirėmęs išmatuojama empirine informacija bei griežtai logišku jos interpretavimu, suteikė galimybę pažinti pasaulį, išvengiant klaidų, sukeliamų žmogaus subjektyvumo. Raktas į objektyvų pažinimą buvo matematika. Neveltui Galilėjo Galilėjus kartą pasakė, jog „matematika yra kalba, kuria Dievas parašė Visatą“. Matematikos reikšmę mokslo progresui puikiai suprato XVIII amžiaus šveicarų matematikas Leonardas Oileris (Leonhard Euler).
(1) 2013-12-01 2
XVIII amžiaus pradžioje įtvirtinęs savo akademinį statusą Edmundas Halėjus susikoncentravo į darbą, kurį buvo pradėjęs daugiau nei prieš 20 metų. Mokslininko taikiklyje vėl atsidūrė kometų ir žvaigždžių orbitos.
(0) 2013-11-30 0
Tikrąjį mokslo progreso variklį sudaro ne tiek pavieniai sensacingi atradimai, kiek ilgas ir sunkus darbas, renkant bei kruopščiai apdorojant gausią empirinę medžiagą. Kantrybė, įžvalgumas, matematiškai preciziškas tikslumas ir begalinis pažinimo troškimas – tai savybės, kuriomis pasižymėjo iškilusis XVII – XVIII amžiaus anglų mokslininkas Edmundas Halėjus (egzistuoja keli jo pavardės tarimo variantai, todėl lietuviškoje literatūroje sutinkamas dvejopas pavardės vertimas – Halėjus arba Halis).
(1) 2013-10-27 5
Leidžiant Principia neapsieita be dramų. Halėjo siaubui, kai darbas jau buvo beveik baigtas, Niutonas ir Hukas susiginčijo dėl atvirkštinio kvadrato dėsnio autorystės, ir Niutonas atsisakė išleisti trečiąjį - pagrindinį - tomą, be kurio kiti du nedaug tereiškė. Tik griebęsis pašėlusiai taiklios diplomatijos ir pakartotinių meilikavimų Halėjus galiausiai sugebėjo gauti svarbiausiąjį tomą iš nepastoviojo profesoriaus.
(3) 2013-10-26 36
Vienas didžiausių ir įtakingiausių visų laikų protų buvo genialusis XVII – XVIII a. anglų mokslininkas Izaokas Niutonas. Šis žmogus – tai retas pavyzdys, kai vienas asmuo gali sukelti perversmą net keliose skirtingose mokslo srityse. Milžiniški Izaoko Niutono pasiekimai tiksliai ir matematiškai nagrinėjant fizinio pasaulio dėsnius tapo kertiniu akmeniu mokslo raidoje.
(44) 2013-10-20 6
Mažiau nei prieš metus dar visiškai dvasiniams ieškojimams atsidavęs Paskalis, 1647 metais vėl visa jėga metėsi prie mokslo, Paskalis pirmiausiai skyrė savo laiką tyrinėjimams fizikoje. Susidomėjęs vakuumo egzistavimu, jis pradėjo gilintis į šią problemą. Tuo metu mokslo pasaulyje vyravo Aristotelio požiūris, jog „gamta nemėgsta tuštumos“, todėl vakuumas negali egzistuoti. Tačiau Paskaliui tokio paaiškinimo buvo maža: jam reikėjo atlikti eksperimentus. „Lengviausiai įtikime tomis išvadomis, prie kurių prieiname patys“, – rašė jis.
(0) 2013-10-19 15
Blezas Paskalis – sudėtinga asmenybė, gimusi sudėtingais Renesanso laikais. Blaškomas tarp matematiško racionalumo ir religinių išgyvenimų, Paskalio gyvenimas puikiai atspindi visos epochos dvasią. Šie du skirtingi mokslo ir mistikos pasauliai, Paskalį lydėjo jau nuo pat mažens, ir nepaleido iki mirties. Prancūzų filosofas, genijus, per savo trumpą gyvenimą sukonstravęs skaičiavimo mašiną, atlikęs didžius atradimus geometrijoje, matematikoje, fizikoje, pateko tiek į filosofijos, tiek į pasaulio mokslo istoriją. Tačiau genialumą lydėjusi silpna sveikata, depresija bei keistos mistinės patirtys, neleido Paskaliui patirti ramaus ir šlovingo gyvenimo.
(16) 2013-10-13 4
1592 metais Galilėjui teko palikti Pizos universitetą, nebenorėjusį turėti reikalų su jo išsišokimais. Tačiau Padua universitetas gana noriai priėmė mokslininką, ir suteikė jam daugybę laisvės tęsiant darbus. Materialinė sėkmė ir profesinis pripažinimas augo. Be kita ko, Galilėjus sutiko moterį, Mariną Gambą, su kuria susilaukė trijų nesantuokinių vaikų. Nors Galilėjus save laikė dorovingu kataliku, tačiau nenusigręždavo nuo malonumų – mėgo vyną, moters kompaniją ir kitas pramogas. Taip pat, nematė didelio santuokos reikalo.
(3) 2013-10-12 4
Nuo genijaus iki eretiko, ir atvirkščiai, – toks yra vieno garsiausių viduramžių mokslininko Galilėjo Galilėjaus gyvenimo kelias. Užkietėjęs revoliucionierius, maištininkas, iki paskutiniųjų gynęs savo įsitikinimus, gali būti laikomas šiuolaikinio mokslo tėvu. Turėjęs drąsos ir ryžto sudrebinti sustingusį viduramžių mokslo pasaulį, Galilėjo Galilėjus privertė žmones kitaip pažvelgti į juos supantį pasaulį, bei įėjo į istoriją, kaip viena reikšmingiausių mokslo pasaulio figūrų. Vis dėl to, nesukalbamas ir sunkus mokslininko charakteris padėjo ne tik atlikti didžius atradimus, tačiau ir įsigyti daugybę priešų. Galilėjo Galilėjus – nenuorama, nepaliaujamai nervus gadinęs savo mokytojams, kolegoms, viršininkams ir priešams.