Oksfordas ir Kembridžas išgarsėjo čia įsteigtais dviem pirmaisiais Anglijos universitetais. Kembridžo universiteto Karališkasis koledžas buvo įkurtas 1284 m., Oksfordo universitetas - XII amžiuje. Kasmet rengiamos abiejų universitetų irklavimo varžybos - ypač mėgstamas ir populiarus renginys.
„Vienintelė pamoka, kurios žmonės gali pasimokyti iš istorijos, yra ta, kad jie iš istorijos nepasimoko nieko“, - rašė airių dramaturgas Bernardas Shaw, vienu metu pritaręs kai kurių rasinių grupių „humaniškam“ naikinimui, raginęs šalių parlamentus greitų ir gerų sprendimų mokytis iš Josifo Stalino, bet po karo Adolfą Hitlerį vadinęs „pamišusiu mesiju“. Tačiau jo pastaba labai taikli ir šiandien. >>
skaityti
Žurnale „Meteoritics and Planetary Science“ pranešama apie Indianos Džounso filmo scenarijaus vertą istoriją – 1 tūkst. metų budistų statulą, kurią 1938 m. atrado su nacistais siejamos vokiečių ekspedicijos nariai. Paaiškėjo, jog toji statula (dar vadinama "Geležiniu Žmogumi") yra neįkainojamos vertės – mat ji iškalta iš meteorito, kuris priskiriamas retai ataksitų klasei. >>
skaityti
„Pabandykite įsivaizduoti daugumą Lietuvos miestelių vieną 1941 m. vasaros ar rudens dieną, sakysime, kokia Žagarė. Visas centras per vieną dieną ištuštėja. Nebelieka duonkepių, kirpėjų, nieko, visas centras tampa tuščias per vieną dieną. Kaip tai turi atrodyti to miestelio gyventojams? Kaip jie turi pradėti iš naujo gyventi?“, – būdą, kaip galima būtų pamėginti suvokti Holokausto tragediją, siūlo istorikas Ilja Lempertas. >>
skaityti
Marija Kiuri buvo pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją, ir pirmoji mokslininkė, šią premiją gavusi du kartus. Deja, ji tapo savo išradimų ir eksperimentų su jais auka. Tai – ne vienintelis atvejis mokslo istorijoje, kai mokslininkai tampa savo „kūdikių“ aukomis. >>
skaityti
Renesanso epochoje susiformavo nauja žmogaus ir jo gyvenimo tikslo samprata, kuri pasireiškė proto kultu ir tikėjimu neišsemiamomis žmogaus kūrybinėmis galiomis, jo genialumu, proto išskirtinumu. >>
skaityti
Čekijos tyrėjai bando surasti dar gyvus žmones, sovietiniais laikais sugalvojusius planą, kaip apgauti piliečius ir juos įtikinti, kad jie pabėgo į Vakarus. Tam naudoti ir netikri pasienio punktai bei amerikietiškos pareigūnų uniformos. >>
skaityti
Jis – ne tik nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, publicistas, teisininkas, bet ir neteisėtu nedemokratiniu būdu į valdžią patekęs politikas, nedemokratinio režimo kūrėjas, pamynęs Konstituciją, galiausiai – bėglys, apleidęs valstybę lemiamą akimirką. >>
skaityti
Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė, jog indoeuropiečių kalbų šeima (įskaitant anglų, prancūzų, vokiečių, indų, taip pat ir lietuvių kalbą) susiformavo prieš maždaug 9,5 tūkst. metų Vakarų Azijoje – teritorijose, kurios dabar priklauso Turkijai. >>
skaityti
Kaip atrodė Leonardo da Vinci? Šis klausimas meno istorikams ramybės neduoda jau seniai. Renesanso genijus nepaliko jokių jaunatviškų savo autoportretų, tačiau akademikai ilgą laiką įtarė, kad jis save galėjo nutapyti viename iš kūrinių. >>
skaityti
Gal mūsų likimus lemiančios žvaigždės kaltos, gal į niūrųjį metą brendanti gamta taip sutvarkė, tačiau seniai pastebėta, kad rugpjūtis – tai ne tik persilaužimo Visatoje metas, bet ir didžiųjų kataklizmų, karų, pavojingų sąmokslų, tragedijų periodas. >>
skaityti
Kuo garsėja Kinija? Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, tai Didžioji kinų siena, garsios valdovų dinastijos ir prekės, užtvindžiusios pasaulio rinkas. Apie Kinijos piramides žinoma mažai, tačiau jų yra gana daug – daugiau nei šimtas. Didžioji dauguma piramidžių susitelktos nedideliame plote aplink Xi'an miestą. >>
skaityti
Amerikiečių archeologė Andžela Mikol (Angela Micol), naudodamasi „Google Earth“, Egipte atrado du galimus piramidžių kompleksus, kurie iki šiol mokslininkams nebuvo žinomi. Beveik dešimt metų palydovines fotografijas studijavusi mokslininkė į sunykusias piramides panašius darinius atrado dviejose Nilo baseino vietovėse, o jas skiria maždaug 145 km. >>
skaityti