Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Iki XX amžiaus (Istorija ir archeologija | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-09-15 7
Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geologai – magistras Liudas Daumantas, asistentas Lauras Balakauskas ir profesorius Andrej Spiridonov - mokslininkų bendruomenei žurnale „Quaternary International“ pristatė itin inovatyvų tyrimą, nagrinėjantį žmonių gyvenvietes Lietuvos priešistorėje.
(0) 2020-09-02 27
Archeologinių kasinėjimų Žalgirio mūšio lauko vietoje metu buvo rasti du puikiai išsilaikę viduramžių epochos mūšio kirviai ir kelios dešimtys kitų radinių. Šeštadienį pasibaigusiose paieškose darbavosi net 70 žmonių su metalo detektoriais, praneša portalas onet.pl.
(0) 2020-03-04 33
Nuo XV a. iki XVIII a. mūsų šalies teritorijoje įvyko 22 maro epidemijos. Jos ištikdavo gana reguliariai, maždaug kas 7-8 metus. Tačiau bene daugiausiai aukų mūsų regione nusinešė didžiuoju maru vadinamas 1710–1711 m. ligos protrūkis, kuris visiškai pasibaigė tik 1717-aisiais.
(0) 2019-12-27 7
Prieš 40 metų, 1979-ųjų gruodžio mėnesį, Tarptautinė raupų likvidavimo sertifikavimo komisija paskelbė apie šios ligos išnykimą. Šiandien skiepų dėka raupų pavadinimas mums jau skamba egzotiškai, tačiau prieš kelis šimtus metų jos buvo labai baiminamasi – raupai šienaudavo vaikų gyvybes ir tapo viena iš europiečių kolonistų į Naująjį pasaulį atvežtų negandų. Apie šią bei kitas ligas ir apskritai mediciną Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 15min papasakojo medicinos istorikė Monika Ramonaitė.
(0) 2019-12-25 34
Pasaulyje yra daug keistų ir šiandien nebeaktualių, tačiau vis dar galiojančių senovinių įstatymų. Pavyzdžiui, Anglijoje iki šiol galioja 1313 m. draudimas parlamento salėje pasirodyti su šarvais.
(0) 2019-11-25 -7
Antroji jauno lietuvių rašytojo, istoriko Romano Judino knygos „Karūnos švytuoklė“ dalis „Įtrūkęs plienas“ toliau vysto alternatyvią istoriją. O kas, jei karalius Mindaugas būtų likęs gyvas?
(1) 2019-10-22 57
Kauno santakoje atliekant archeologinius tyrimus rastas XV amžiaus pradžiai priskiriamas lobis – Vytauto denarai bei Prahos grašiai, pirmadienį pranešė Kauno miesto muziejus.
(0) 2019-08-02 42
Tiems, kurie mėgsta strateginius stalo žaidimus, o tuo pačiu ir Lietuvos istoriją – geros naujienos, nes „Mythic Games“ neseniai paskelbė, kad šių metų rudenį pasirodys prancūzų kurto „Time of Legends: Joan of Arc“ žaidimo papildymas, kuriame susirungs kryžiuočiai ir lietuviai.
(0) 2019-07-08 17
Karalius Mindaugas yra vienas iš garsiausių mūsų šalies valdovų, kuris ne tik faktiškai įkūrė Lietuvos valstybę, bet surizikavo ir priėmė krikštą. Nepaisant to, archeologinių įrodymų ir istorinių įrašų apie jį turime itin mažai – ir dėl to Mindaugas su visa savo šeima vis dar gaubiamas pakankamai miglotu paslapties šydu.
(1) 2019-05-11 -16
Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – jaunosios kartos lenkų istoriko Piotro Zychowicziaus knygą „Piłsudskio–Lenino paktas“.
(0) 2019-03-29 28
Sparnuotieji husarai buvo sunkioji, staigaus puolimo kavalerija, kurią naudojo Abiejų Tautų Respublika (ATR) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) federacinė aristokratinė monarchija, susikūrusi po Liublino unijos ir gyvavusi iki Lenkijos Konstitucijos priėmimo.
(3) 2019-01-18 33
Jau netrukus populiariojo kompiuterinio žaidimo „Minecraft“ gerbėjai visame pasaulyje galės pasivaikščioti po istorinį Vilnių ir savo akimis pamatyti, kaip keitėsi erdvė aplink Valdovų rūmus bėgant amžiams. Šį unikalų projektą per 4 mėnesius įgyvendinusi 16 moksleivių ir studentų komanda siūlo išskirtinę galimybę susipažinti su pirmaisiais savo darbo rezultatais – nuotraukomis ir įspūdingu vaizdo filmuku.
(1) 2018-12-25 17
Kartais mūšis yra vienas iš daugelio susidūrimų ilgalaikiame kare, bet kartais jis gali ir pakeisti istoriją, rašo „Live Science“. Nuo Maratono mūšio iki Stalingrado apgulties – štai 11 svarbiausių pasaulio mūšių.
(0) 2018-11-22 38
„Žmogaus griaučiai yra nuostabūs tuo, kad jie ne tik suteikia galimybę judėti ar apsaugo gyvybiškai svarbius organus, bet ir kaupia be galo svarbią informaciją apie mūsų gyvenimo eigą. Tik ją reikia mokėti perskaityti“, – sako bioarcheologė Justina Kozakaitė.