Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos »

Matematikos mėgėjams. "Breaking news" arba Martynas yra išmestas iš aštuntojo dangaus prieangio

2011-01-29 (9) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (385)
    Share

Šioje stulbinančioje informacijoje, kaip tai patvirtina ir mūsų šaltiniai, yra tiesos. Pagrindinė tiesa yra ta, kad ta Martyno 8-tojo dangaus Kolektoriuje

tikrai nebėra!

Būtent šią naujieną iš karto po vidurnakčio gyvai komentavo naujienų portalas

www.8skynews.com,

vėliau paryčiais programišių juokais išvadintas

eik.sau.kur.nori.news.com

svetaine.

Taigi patį faktą, kad Martynas yra jau nebe aštuntojo Dangaus prieangyje, moksliškai dar, nežinia dėl ko, vadinamą kolektoriumi, patvirtiname. Kokios galėjo būti ir neabejotinai buvo to, švelniai žiūrint, kardinalaus, ir netgi, kaip daug kas sako, drastiško ar net žiauroko pokyčio priežastys?

Nemėginsime net slėpti, kad pagrindinė priežastis buvo ne tiek skaitytojų nepadėjimas Martynui, kiek jo paties negalėjimas išspręsti, jo nuomone, paprasto uždavinio ir su tuo susiję kūrybinės psichologijos reikalai, kurių tikrasis vardas, ekspertės Rozalijos Ūkanytės nuomone, yra pergalingas kūrėjų blaškymasis.

(Mes jau žinome, kad tas uždavinys, tiesą sakant nėra toks jau labai paprastas, jis nėra iš ciklo „Trys, keturi – ir jau Pabradė!“ – juk – vėl kartojame, kad tas uždavinys tikriausiai tik paprastai atrodo. Vienaip ar kitaip - kaip besuksi, į jo sukeltas psichologines bangas vis tiek panirsi!).

Tiems, kas visai užmiršo ar tik truputį „apmiršo“ šį uždavinį, primename, kad jame reikėjo

7 x 9

stačiakampį  

 
































































 „švariai supjaustyti“ į 6  2 x 2 kvadratėlius





ir į 13 „kampukų“, arba trilangių „darinių“, gaunamų iš to 2 x 2 kvadratėlio „iškandus“ vieną, kurį tik bepanėtumėte jo kampą, pavyzdžiui, kad ir dešinįjį apatinį ar viršutinį, kaip kad yra iškąsta žemesniame piešinyje,

(dar du kiti kvadratėliai su „iškąstais“ kampais lieka nepavaizduoti).

nors šiaip, kartojame, galima buvo iškąsti absoliučiai bet kurį.

Taigi drama prasidėjo – ir dar ir dabar tęsiasi! – na, gal ir ne drama, tai bent įdomūs įvykiai – ir visa tai dėl to, kad Martynas nepajėgė:

nei PADALYTI to

63

langelių stačiakampio į

6

keturlangius

2 x 2

kvadratėlius ir

13

bet kokių 3-langių kampukų,

nei ĮRODYTI, kad to padaryti NEGALIMA.

Iš pradžių baisiausia Martynui buvo tai, kad „plotų lygybė“ yra, nes

6

keturlangiai

2 x 2

kvadratėliai – tai, skaičiuojant langeliais, šešiskart keturi, arba

24

langeliai, o trylika „kampukų“ tai yra trylika kartų po tris langelius – tai juk dar

39

langeliai. Tada iš viso juk tikrai

24 + 39 = 63,

arba

6 ∙ 4 + 13 ∙ 3 = 63.

Taigi „plotų lygybė“ yra, o supjaustyti nei Martynas, nei skaitytojai niekaip negalėjo ir toji situacija labai neigiamai veikė, kaip iš kai kurių atsiliepimų nujautėme, ir kai kuriuos mūsų skaitytojus, ir net – tai iki šiol nebuvo girdėta! – patį Martyną.

Buvo žmonių, kurie pradėjo mintyse keiksnoti – nors niekada taip iki galo ir nepaaiškėjo – ką.

Iš tikrųjų, situacija siaubinga: negali padaryti, o pagrįsti, kodėl, net tu negali, o čia dar priedo nat tavo pečių gula pojūčiai, tu aiškiai jauti, kad, matyt, kad jau ir niekas to nepadarys, net artimiausias kaimynas Eigirdas – žodžiu, nieko nesigauna, arba, kaip dirbtinio intelekto ir darbų saugos kursai rekomenduoja:

bėkim, broliai, Dangus griūna.

Bet Martynas ne iš tų, kurie greitai pasiduoda ar nulūžta. Ilgą laiką vargo Martynas, dirbdamas tą nepabaigiamą, nes nesėkmingą dalybą per dienų dienas – buvo net sugalvojęs patikrinti visus galimus supjaustymus, bet suvokęs, kokios miriados tų galimų, o tiksliau, negalimų pjaustinių gautųsi, vieną gražią naktį visai nuleido rankas.

Kaip tu čia suskaičiuosi, kiek ko yra, kai šitaip dieną naktį nesigauna.

Žodžiu, kaip tas kad klausė, taip ir čia stojosi: kaip suskaičiuoti, kai nežinai kaip? Ir prasidėjo pas Martyną tai, kas pas jį net Žemėje iki tol nelabai buvo girdėta, prasidėjo pas Martyną dangiškoji psichozė.

8-tojo Dangaus priengis jam jau seniai buvo pasidaręs nebemielas – Martynas buvo ambicingas jaunuolis – tai nenuostabu, nes ne bet kas prisiria iki dangiškų eiliuočių, kaip kad Martynas buvo prisiyręs.

Mes juk nepamiršome pranašystės, mestos jam poeto lūpomis:

Ne tau, Martynai, mėlynas dangus...

Kokie grėsmingi dabar jam rodėsi šie, dar vakar jį taip kerėję žodžiai...

Žodžiu, kaip ten beriesi, tie visi Dangūs jam staiga pasidarė svetimi, ir Martynas suprato, kad iš tikrųjų šiuo nelengvu laiku jis labiausiai trokštų vėl atsidurti Balbierišky, po savo klevu, kur jis ir pirmąją raidelę pažino, ir krypuojančią antrąją antelę išvydo.

Tačiau galutinai Martyną nulenkė net ne tiek tie visi minėtieji dalykai, net ne tas, kad gal to supjaustymo padaryti jols Aivaras negalėtų ir net ne tas, kad jis to negalimumo nemoka pagrįsti. Jį nugriovė tai, ką jis vieną dieną staiga paryčiais tame 8-tojo Dangaus kolektoriuje išvydo.

Tame pačiame kauptuve į 8-tąjį Dangų, kuriame, kaip jis per dienų dienas įsitikino, ir kiti lankytojai, bent jau dauguma, vargo su tuo pačiu uždaviniu – na gal ir ne visai visi, bet kad dauguma, tai tikrai ir neabejotinai.

Žodžiu, visi vargsta, niekam neišeina, ką gi, visiems – tai visiems: neišeina, tai nors visi tada tame savo vargelyje lygūs.

Vakarais jie visi retais kartais, tada jau visi kaip vienas, atidėję į šalį brėžinius, nedarniais balsais, bet oi! kaip muoširdžiai užplėšdavo:

Oi, varge, varge, vargeli mano,
Kada aš Tave, varge išvargsiu?

Ir kiekvienam atrodė, kad čia labiausiai apie jį...

Staiga tų vargų vidury ateina berniukas su nedideliu piešinuku ant skiautės, ateina vos ne kūdikėlis toks, priedo iš Čepkelių raisto, ateina, kaip sakėme, su piešinuku, tame piešinuke kažko ten primarginta, vieni langeliai balti, kiti juodi.

Ateina, kaip vėliau paaiškėjo, paties Čepkelių tiksliųjų mokslų licėjaus „Wild Strawberry“ absolventas Mėlynis Bruknius, parodo tame IT intelektinės patikros punkte kažkokį piešinuką, mokslingi angelai palinksi galvomis ir, atsiprašome, bet tai tiesa, dar džiugiai palinguoja savo angeliškais sparneliais ir, aida, Mėlynis Bruknius iš karto „prašoka“ į 8-tąjį Dangų.

Visiems taip ir nusviro rankos, o kai kam ir žandikauliai gerokai pavažiavo žemyn. Kas ten per piešinys, niekas, aišku, dorai nematė, tik absolučiai visi suprato, kad tai kažkoks pusiau mistinis to

7 x 9

stačiakampio nuspalvinimas, po kurio net angelams nebeliko jokių klausimų, tik sparneliais palinguoti.

Ir čia Martynas neišlaikė. Susikaupė visas jo kelionės nuovargis, visos patirtos nuoskaudos – nors rodytųsi, iš kur Danguose tiek tų nuoskaudų prikrapštysi – priėjo jis prie Kolektoriaus Viršininko superangelo ALOYZO ir pasiprašė išleidžiamas atostogų –

su teise kaip mat sugrįžti,
jei Yahoo bus pasiryžti.

Ir taip Martynas grįžo mokytis spręsti spalvinimo uždavinių.

Spalvinimo uždaviniai yra tokie uždaviniai, kur įrodinėjama spalvinant – yra tokia piešimo ir aritmetikos sintezė.

Žodžiu, paišai ir gudrėji. Spalvini – ir protas bręsta.

Būdami ištikimi savo skaitytojams, mes papasakosime, kokius bent kiek įdomesnius uždavinius Martynas gaudavo spręsti toje, kaip jis vadindavo, proto marginimo mokyklėlėje-spalvyklėlėje.

Iš pirmo žvilgsnio ten jokio primygtinio raginimo spalvinti nebuvo, tik visur gulėdavo daug pieštukų, ne vien juodai baltų, bet ir visokių kitokių spalvų – ir visi padrožti!

Ir visus tuos ten siūlomus uždavinius būdavo galima įveikti nuspalvinus, ką reikia, kokiomis reikia spalvomis. Dažnai būdavo ir taip, kad pakakdavo tik dviejų spalvų.

Martyną į tą mokyklėlę priėmė be jokio didesnio vargo, vietų ten, kaip jis vėliau patyrė, kažkaip visada būdavo, reikėjo vėl tik dirbti ir plušėti. Štai pirmoji rimtesnė problemėlė, su kuria toje spalvinimo Akademijoje susidūrė mūsų neramusis Martynas.

Yra

10 x 10

matmenų kvadratas

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

ir yra

25

dviejų rūšių keturių langelių stačiakampėliai. Vieni jų yra

1 x 4 

 
 
 
 

 

stačiakampėliai, o kiti yra

4 x 1

 
 
 
 

stačiakampiukai.

Pagrindinis klausimas:

Ar galima tokiais

25

keturių langelių stačiakampiukais ištisai, bet jokių persidengimų iškloti visą tą

10 x 10

kvadratą?

Kaip čia bus? Nejaugi ir vėl laukia tikros kančios, tokios pat, kaip 9-tojo Dangaus išvakarėse, arba bent tokios kaip Eurolygoje? O gal ir dar rimtesnės, kas žino?

Taigi pirmasis kiek rimtesnis Martyno savanoriškos tremties uždavinys yra toksai:

Ar galima 100 langelių turintį kvadratą be jokių persidengimų ištisai visą iškloti

25

keturlangiais stačiakampiukais

1 x 4

ir

4 x 1? 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (9)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Romualdas Kašuba
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
35(0)
29(3)
27(2)
26(2)
26(0)
20(4)
19(3)
Savaitės
89(0)
Mėnesio
647(32)
262(38)
149(17)
118(28)
99(0)