Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Medicinos mokslas ir naujienos

Mokslininkai aptiko kai ką, kas paaiškina Alzheimerio ligą - viskas prasideda nuo amino rūgščių ir jei tai tiesa, nuo šios ligos galėsime pagyti

2019-08-16 (0) Rekomenduoja   (34) Perskaitymai (4067)
    Share

Alzheimerio liga - dažniausias senatvinės demencijos sukėlėjas. Ši liga atpažįstama dėl smegenyse susidarančių amiloidų plokštelių ir susimazgiusių baltyminių struktūrų. Dabar naujas Kalifornijos universiteto tyrimas aptiko chemines reakcijas, kurios gali būti atsakingos už dalį Alzheimerio ligos simptomų.

Nėra tiksliai žinoma, kas sukelia Alzheimerio ligą ir koks mechanizmas yra atsakingas už jos simptomus. Pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkų akys krypsta tik į tas baltymines plokšteles tarp neuronų ir susiraizgiusius baltymus ląstelėse. Tačiau dabar mokslininkai teigia, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti lizosomų kaupimuisi - kitam Alzheimerio ligos ženklui.

Lizosomos - tai ląstelių atliekų perdirbimo centrai. Seni baltymai ir lipidai yra siunčiami į lizosomas, kur yra išskaidomi į kitas medžiagas, kurios tuomet gali būti panaudotos naujų baltymų formavimui. Tam, kad būtų išlaikytas sveikas balansas, baltymų sintezė ir skaidymas turi būti suderinti. Tačiau lizosomos turi trūkumą - jei į jas patenka kas nors, kas negali būti išskaidoma, jos tiesiog užstringa. Ląstelė lizosomą ima laikyti nebetinkama, nustumia ją į šalį ir ima auginti naują. Šis procesas gali būti kartojamas kelis kartus ir taip ląstelėje ima kauptis lizosomos.

Lizosomų kaupimosi liga yra visiškai kitas susirgimas, kuris gali būti diagnozuojamas iš karto po gimimo. Alzheimerio liga, žinoma, prasideda vėliau, tačiau taip pat pasižymi lizosomų sankaupomis ląstelėse. Mokslininkai teigia, kad tai nėra pačių organelių problema. Lizosomos ima kauptis todėl, kad ląstelėse atsiranda neišskaidomų baltymų. Ryanas R. Julianas, vienas iš tyrimo autorių, teigia, kad problema yra baltymus sudarančios amino rūgštys, kurios kažkodėl staiga pasikeičia, virsdamos savo veidrodiniu atvaizdu. Tuomet fermentai lizosomose nebegali jų skaidyti, nes nebegali prie jų prisikabinti - mokslininkas šį procesą palygino bandymu užsidėti kairiąją pirštinę ant dešinės plaštakos.

Taigi, Alzheimerio ligos šaknys gali slypėti ne kur kitur, o tuose baltymuose. Vėlgi, mokslininkai negali paaiškinti, kodėl jie ima keistis. Tačiau jie viliasi, kad ateityje juos bus įmanoma ištaisyti. „Vienas iš būdų užkirsti kelią šiems procesams - baltymų perdirbimo skatinimas, kad šie per ilgai neužsibūtų ir neprasidėtų šios cheminės modifikacijos. Tačiau šiuo metu nėra vaistų, kurie paskatintų šį perdirbimą (vadinamą autofagija) ir padėtų gydyti Alzheimerio ligą“, pakomentavo Julianas.

Tačiau kodėl mokslininkai iki šiol į šiuos procesus neatkreipė dėmesio? Paaiškinimas yra gana paprastas - cheminės reakcijos, kurias Alzheimerio ligos atveju patiria baltymai, yra praktiškai nematomos. Viskas vyksta ląstelių lygmenyje. Amino rūgštys, kurios sudaro baltymus, virsta veidrodiniu savo atspindžiu, o tai paverčia baltymus nesuskaidomais lizosomoms. Jie kaupiasi, raizgosi, o galiausiai, kažkur šio mechanizmo pabaigoje ima kurtis amiloidinės plokštelės tarp neuronų. Mokslas iki šiol ieško šio proceso pradžios ir, panašu, kad dabar prie jos artėjama, bet dar reikės labai daug tyrimų, kol šie rezultatai bus patvirtinti.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(36)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(34)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
80(6)
60(4)
20(0)
18(2)
16(0)
16(6)
16(0)
16(0)
15(0)
Savaitės
139(3)
134(13)
123(11)
85(1)
84(7)
Mėnesio
139(3)
139(0)
132(10)
132(2)
126(2)