Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Medicinos mokslas ir naujienos

Oksfordo universiteto mokslininkai aptiko keistą katalogavimo sistemą mūsų smegenyse

2019-11-01 (0) Rekomenduoja   (18) Perskaitymai (1621)
    Share

Kiekvienas žmogus savo smegenyse saugo labai daug informacijos - vardai, faktai, veidai, įgūdžiai, prisiminimai ir visa kita yra gerokai daugiau nei sutalpintų bet kuris kompiuteris. Tam, kad ta informacija būtų greitai pasiekiama, jis yra saugoma skirtinguose smegenų regionuose. Oksfordo universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad informacijos saugojimo būdai smegenyse priklauso ir nuo to, kaip ji mus pasiekė.

Prisiminimai smegenyse kataloguojami ir pagal tai, kaip buvo sukurti
©commons.wikimedia.org

Iš tikrųjų, prisiminimai kataloguojami ne vienu būdu ir yra pasiekiami per šimtus neuronų tinklų gijų. Skirtingai saugomi vardai, daiktų išvaizda ir paskirtis, veidai, neseniai ir prieš kelis metus įvykę įvykiai. Ar pastebėjote, kaip lengvai atpažįstate daiktus? Jei į rankas jums paduotų naujos formos ir spalvos žirkles, kurių dar niekada nesate matę, jūs vis tiek žinotumėte, kad tai - žirklės, nes jūsų smegenyse yra išsaugota ne tik išvaizdos, bet ir funkcionalumo informacija.

Tačiau Oksfordo universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad prisiminimai kataloguojami ne tik pagal laiką bei charakteristikas, bet ir pagal tai, kaip jie į tas smegenis atkeliavo. Mokslininkai pakvietė keletą žmonių dalyvauti šiame tyrime. Iš pradžių jie dviejų sesijų metu turėjo išmokti naują įgūdį (ką nors labai paprasto) - kartais jie užduotį bandė atlikti patys ir gavo atlygį, kai ją atlikdavo teisingai, kartais tiesiog stebėdavo, kaip ją atlieka kiti. Vėliau jų smegenų aktyvumas buvo nuskaitytas magnetinio rezonanso tomografu. Paaiškėjo, kad neuronų tinklai, kuriuose buvo užkoduoti šie nauji prisiminimai, skyrėsi priklausomai nuo to, kaip jie buvo išmokti.

„Žmonės mokosi keliais skirtingais būdais. Kartais daug išmokstame tiesiog stebėdami - taip vaikštinėdami įsidėmite naujo miesto planą. Taip pat mokomės ir keldami tikslus bei bandydami juos pasiekti - vaikai taip mokosi naudotis žaislais, tiesiog bandydami ir klysdami“, pakomentavo viena iš tyrimo autorių Miriam Klein-Flugge.

Tai iš dalies paaiškina, kodėl kartais informacija smegenyse išlieka net tada, kai nebėra prasminga. Tikėtina, kad ir dabar pakėlę seną vaikystės žaislą mokėtumėte juo naudotis, nes jei dabar neprisimenate net kaip jis atrodo. Mokslininkai nori šią sritį patyrinėti išsamiau. Galbūt tai padės sukurti naujus mokymosi metodus, kuriais išmokta informacija ilgiau išliks smegenyse. Kartu tai galėtų padėti žmonės, išgyvenusiems smegenų traumas ar sergantiems kai kuriomis protinėmis ligomis.

Paprastai tariant, stebint išmokta informacija išlieka trumpiau nei ta, kurią išmokstate patys bandydami ir klysdami. Todėl galite valandų valandas studijuoti miesto žemėlapį, bet miestą vis tiek geriau pažinsite po jį keliaudami.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(22)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(18)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
62(7)
43(7)
40(1)
36(1)
24(0)
24(3)
23(0)
22(0)
18(1)
17(7)
Savaitės
105(1)
88(4)
88(0)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
106(0)
101(19)