Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jus esate cia: Pradzia » Visos temos » Mokslas » Psichologija
pradinis archyvas
Psichologija
2020-08-03
Moterys šypsosi ir juokiasi dažniau nei vyrai, tačiau vidutiniškai žmonės nusijuokia apie 18 kartų per dieną. Žmonės retai juokiasi vieni - dažniausiai juokas aidi draugų susibūrimuose ar šeimoje. Bazelio universiteto mokslininkai teigia, kad daugiau juoktis reikėtų visiems - juoko naudą labai lengva pastebėti.
2020-08-03 8
Visi žinome, kad kada nors mirsime – tačiau daug apie tai negalvojame. Kodėl taip yra?
2020-07-30 2
Kai naujienų agentūros jums atrinkinėja pačias negatyviausias žinias, sunku išlikti optimistiškiems. Kas laukia rytoj - maras, karas, didžiulis rūšių išnykimas ar klimato kaitos sukelta katastrofa? Iš tikrųjų - visi tie dalykai. Geriausiu atveju, tai laukia dar viena nuobodi darbo diena, po kurios išsilydysite sename pigiame fotelyje bute, kuris niekada jums nepatiko. O gal verta skirti pastangų būti optimistu?
2020-07-29
Psichotropiniuose preparatuose naudojamas metalas per geriamąjį vandenį gali visuotinai paveikti žmonių nuotaikas ir suicidines mintis
(1) 2020-07-27 14
Prancūzų autorius Marie-Henri Beyleas, geriau žinomas Stendhalo vardu, 1817 metais apsilankė Florencijoje. Keliautojas užsuko į Šventojo Kryžiaus baziliką ir ten patyrė tai, kas dabar vadinama jo vardu - Stendhalo sindromo priepuolį.
(1) 2020-07-26 47
Daktaras Redigeris beveik 20 metų tyrė „stebuklingus pagijimus“ ir išsiaiškino bendrus bruožus. O tuo pačiu ir Vakarų medicinos trūkumus
(4) 2020-07-20 14
Pjaunate veją. Lėtai stumdami žoliapjovę žiūrite į kiek tolėliau augančias mamos gėles. Žinoma, šiuos augalus reikia palikti ramybėje, tačiau žolę aplink juos turite patrumpinti. Ir taip stebite tas gėles tol, kol jos vis tiek krenta po žoliapjovės ašmenimis. Kaip tai nutiko? Tai net nėra taip keista - mokslininkai šį fenomeną vadina taikinio fiksacija.
2020-07-20
Katė gali atnešti daug daugiau nei besąlygišką meilę po sunkios darbo dienos.
2020-07-14 6
Nuo 2012 m. Jungtinių Tautų pateikiamose kasmetinėse ataskaitose, laimingiausių šalių reitingų viršūnėje, pirmajame dešimtuke, kaskart atsiduria penkios Šiaurės regiono šalys: Danija, Norvegija, Islandija, Suomija ir Švedija. 2020 metai ne išimtis – „World Happiness Report 2020“ pirmąsias vietas užima Šiaurės šalys. Taigi, kas lemia valstybės laimės indeksą?
(18) 2020-07-12
Su skiepais jums į kūną bus sušvirkštas elektroninis čipas, nuodai arba pats virusas, tikina vakcinų priešininkai.
 
2020-07-11 3
Koronaviruso pandemija į viešąją erdvę vėl grąžino skiepų klausimą: tai kas tie skiepai – vaistai ar nuodai? Kol mokslininkai ir sveikatos priežiūros specialistai ragina pasitikėti šiuolaikine medicina, kitoje barikadų pusėje stovintys skiepų priešininkai pažeria gausybę nepatikrintų argumentų neva tai įrodančių vakcinų žalą žmogui. Kodėl žmonės linkę tikėti konspiracijų teorijomis ir dėl kokių priežasčių lengva įtikėti skiepų žala aiškina prof. Birutė Mikulskienė.
2020-07-01 31
Kas vyksta galvojant? Kodėl kai kurių smegenys nesilpsta? Kaip pagaminti smegenis? Kas mus daro protingais? Pasiaiškinkime šiame svarbiausio organo žinyne.
(4) 2020-06-26 22
Dažnas nepabijos pasakyti, kad aplink jį – vien kvailiai. Tačiau protingi žmonės neretai tampa mokslininkais, kurie ieško kriterijų, parodančių, koks žmogus yra tikrai protingas.
(4) 2020-06-24
Distopinė grožinė literatūra mus paruošė įvairiausioms apokalipsėms. Tarp galimų variantų yra nerangiai kėblinantys zombiai, ateivių invazija ir, žinoma, mirtinos ligos, bet net labiausiai iškrypęs protas negalėjo nuspėti, kad bus graibstyte išgraibstytas vienas svarbiausių gaminių – tualetinis popierius.
(3) 2020-06-22 14
Užsimerkite ir įsivaizduokite saulėlydį prie vandenyno pakrantės. Daugeliui jūsų tai - lengva užduotis. Tikriausiai jūs net nežinote, kad kai kurie žmonės to padaryti tiesiog negali. Naujas afantazijos tyrimas atskleidė, kaip veikia žmonių protas, kai jie neturi fantazijos.
2020-06-22 8
Ar žinote savo kraujo grupę? Gal ne, o gal ir taip. Tačiau bet kuriuo atveju tikriausiai negalvojate apie ją kasdien, nekaltinate jos dėl savo problemų ir jūsų kraujo grupė nėra dažna pokalbių su draugais tema. Bet jei būtumėte gimę Japonijoje, galbūt požiūris į kraujo grupes būtų visiškai kitoks.
(4) 2020-06-16 14
Žmogaus gyvenimas yra pilnas vienišumo. Tikėtina, kad kažkuriuo momentu vienišumą jautėte ir jūs. Tai - keistas jausmas, sumišęs su liūdesiu ir pasimetimu, kuomet trokštamas kontaktas su kitu žmogumi tiesiog nėra pasiekiamas. Bet ar vienišumas gali sutrumpinti gyvenimą?
(2) 2020-06-15 17
Valgymo, srėbimo, baksnojimo ar ūžimo garsas kitus žmones gali tiesiog varyti iš proto – o mokslininkai dabar atrado neurologinį mechanizmą, atsakingą už tokią būseną.
2020-06-11 7
Atsidūrę situacijose, kurios mums atrodo beviltiškos, kai širdies gilumoje trokštame, kad kas nors mums padėtų, puikiausiai galime patys tapti savo gelbėtojais. Šių kognityvinių elgsenos pratimų tikslas – sumažinti psichologinį diskomfortą ir apsaugoti nuo klaidingos reakcijos bei netinkamų veiksmų.
(2) 2020-06-09 18
COVID-19 pandemija ir mūsų atsakas į ją suteikė unikalią galimybę pažvelgti, kaip socialinė izoliacija paveikia mūsų psichiką. Per visą istoriją dar nėra buvę tokio laiko, kuomet namuose užsidarė tokia gausybė žmonių. Ir ne tokiam jau trumpam laikui - socialinis gyvenimas kuriam laikui buvo visai sustojęs. Kaip tai paveikia žmones?
(2) 2020-06-06 1
Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan. Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį kiekį streso yra normalu. Nedidelis stresas juk padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybiškai spręsti problemas. Kai streso būna per daug, tiek mokytis, tiek atlikti užduotis darosi sunkiau. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tam tikras sritis, kurios siejasi su stresu ar gebėjimu atlikti darbus.
2020-06-04 8
Loterijos bilietai yra pramoga. Daugelis juos perkančiųjų žino, jog šansų laimėti beveik nėra. Tačiau kažkur pasąmonėje kužda „o gal?“ Be to, monetos briauna nutrinti bilietą yra visai smagu. Tačiau mokslininkai įspėja - šis pomėgis gali sukelti problemų.
(6) 2020-06-04 18
Pripažinkite, juk turite ne vieną draugą ar draugę, kuris ar kuri „Facebooke“ ar kituose socialiniuose tinkluose nuolat publikuoja nuotraukas iš sporto salės. O galbūt taip darote ir jūs pats ar pati?
2020-06-02 3
Mielos nuotraukos su gyvūnų jaunikliais – įskaitant šuniukus ir kačiukus – gali turėti itin stiprų poveikį žmogaus dėmesiui ir susitelkimui. Būtent tokią išvadą padarė psichologijos mokslininkai iš Hirošimos universiteto (Japonija).
(1) 2020-05-30
Daug diskusijų sukėlęs „Jausmomačiu“ pavadintos technologinės sistemos kūrimas sudomino ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių specialistus. Analogų neturintį prietaisą yra pasiryžę kurti net 6 dalyviai, tarp kurių net keturių užsienio šalių atstovai. Projekte dalyvaujanti Latvijos ir Lietuvos specialistų komanda atskleidė, kokių pokyčių galima tikėtis sukūrus emocijas matuojantį prietaisą ir kaip jie ruošiasi šios inovacijos kūrimui.
2020-05-28 2
Ką iš tiesų reiškia intelekto koeficientas (IQ)? Apie 2 procentai žmonių pasaulyje IQ yra žemesnis nei 69, ir tokį mažą intelekto koeficientą yra sunku išmatuoti įprastiniu intelekto testu. Labai aukštą intelekto koeficientą taip pat nelengva tiksliai išmatuoti.
(2) 2020-05-26 10
Gatve einanti mergina staiga išgirsta garsų pokštelėjimą. Apsidairiusi ji supranta, kad kažkas pašovė jos vaikiną. Praeina mėnesiai, vaikinas pagyja, o štai mergina ima panikuoti vos išgirdusi kokį pokštelėjimą. Kas nutiko?
(1) 2020-05-25 1
BBC reporteris Peteris Goffinas visą gyvenimą bijojo mikrobų. Ši psichikos ypatybė, dar vadinama misofobija arba germofobija, paruošė jį koronaviruso pandemijai. Jis žino, kaip laikytis higienos taisyklių ir kontroliuoti savo nerimą.
2020-05-22 3
Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) - tai psichologų ir sveikatos specialistų plačiai taikomas depresijos gydymo būdas. KET yra laikoma itin efektyviu depresijos gydymo būdu. Paprastai tariant, KET padeda depresija sergantiems žmonėms pakeisti savo mąstymą ir požiūrį, kad depresijos simptomai sušvelnėtų nevartojant vaistų (arba vartojant mažesnes dozes). Dabar Mančesterio universiteto mokslininkai mano aptikę efektyvesnį depresijos gydymo būdą.
2020-05-21 3
„Socialinio atstumo“ (angl. social distancing) sąvoka greitai pateko į mūsų žodyną, net nesusimąstant, kaip tai paveiks reikšmingą visuomenės dalį, kuri jau prieš tai dėl amžiaus, psichologinės ar fizinės negalios, ar dėl to, kad priklausė kitai pažeidžiamai grupei, gyveno socialinėje atskirtyje.
(9) 2020-05-21
Jau beveik 200 metų atliekami gyvūnų ir žmogaus elgesio bei psichikos nervinių mechanizmų tyrimai. Iš pradžių jie buvo nedrąsūs, tačiau tobulėjant smegenų pažinimo instrumentams tapo drąsesni ir ypač išmanūs.
(5) 2020-05-20 37
Sunkiausias klausimas yra, kaip smegenys sukuria subjektyvią patirtį. Matematikai mano galį padėti, tačiau pirmų tokių bandymų išvados pribloškia
(4) 2020-05-19 8
Užsimerkite ir įsivaizduokite spalvotų gėlių pilną lauką. Pavyko? Ar tikrai matėte tas gėles? Jei nepavyko ir jūs niekada nieko vizualaus negalite įsivaizduoti, gali būti, kad esate vienas iš tų retų žmonių, kurie neturi „vaizduotės akių“.
2020-05-19 13
Šiuo metu pasaulyje rūko daugiau negu milijardas žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rūkančiųjų skaičius ir po 5 metų bus panašus. Gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis nuolat rūkančių žmonių yra priklausomi nuo nikotino, tačiau prisidegę cigaretę su dūmais gauna ne tik nikotino, bet ir gausybę sveikatai kenksmingų medžiagų, kurios susiformuoja tabakui degant.
2020-05-14 1
Priežasčių, kodėl miegoti vienoje lovoje su pasirinktu gyvenimo partneriu nėra taip romantiška, kaip neva turėtų būti, yra ne viena. Knarkimas, nuolatinis vartymasis, antklodės tempimas, skaitymas prie įjungtos šviesos yra tik keletas aplinkybių, dėl kurių nemažai porų susimąsto apie miegojimą atskirai.
2020-05-12 12
„Streso valdymas ir tinkamas vertybių sudėliojimas ypač svarbus mūsų psichologinei savijautai karantino metu“, – įsitikinęs MRU Psichologijos instituto profesorius, med. m. dr. Danielius Serapinas.
2020-05-07 17
Į koronaviruso pandemiją ir kylančią ekonominę krizę žmonija reaguoja skirtingai: vieni pasiduoda panikai, kiti išlieka visiškai abejingi. Tarp jų galima išskirti tarpinį išmintingų žmonių variantą.
(1) 2020-05-06 3
Cherofobija yra fobija, nuo kurios kenčiantis žmogus be jokios paaišinamos priežasties bijo būti laimingu. Šis žodis kilo nuo graikiško žodžio „chero“, kuris reiškia „džiaugtis“. Kai žmogus patiria cherofobiją, jis dažniausiai bijo užsiimti veiklomis, kurias visi žmonės laiko linksmomis ar suteikiančiomis laimės.
2020-05-01 13
Tikriausiai visi žino apie paauglystės metų sunkumus. Šiuo periodu organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, nulemiantys jauno žmogaus elgsenos pasikeitimus, dirglumą, jautrumą, nervingumą.
2020-04-30 3
Tėvai dažnai žiūri į savo kūdikius ir spėlioja, kokie žmonės iš jų išaugs. Daug miega? Vadinasi bus ramus. Energingai muistosi? Turbūt bus sportininkas. Bet ar kūdikio temperamentas tikrai gali padėti prognozuoti, kokio būdo žmogus užaugs?
(5) 2020-04-28 2
Karantinas dėl koronaviruso COVID-19 baigsis, bet jo pasekmes jausime ilgai. Ne tik ekonomines ir finansines, kurių mastas skaičiuojamas milijardais, bet ir psichologines. Tyrimai rodo, kad ir gera savaitė karantine, liaudiškai tariant, trenkia per smegenis. Apribojus judėjimą, galimybes dirbti ir socialinius kontaktus, trūkstant maisto geriausiu atveju apima nerimas.
2020-04-24 1
Sakoma, kad kūrybiškumas, tai tarsi raumuo, kurį reikia treniruoti ir lavinti. Daug laiko leidžiant namuose, visos dienos gali tapti pakankamai panašios, ima stigti naujų įspūdžių, o tai turi įtakos ir kūrybiniam mąstymui. Jaučiantiems, kad darosi vis sunkiau sukurti ir įgyvendinti naujas idėjas, pateikiame sąrašą būdų, kurie su technologijų pagalba padės lavinti kūrybiškumą. Ir tam net nereikės peržengti namų slenksčio.
2020-04-23
Siekiant reaguoti į koronaviruso pandemiją, psichikos sveikatos ir smegenų tyrimams privalo būti teikiamas didesnis prioritetas, tvirtina mokslininkai. Jie perspėja, kad krizė gali turėti „gilų“ poveikį psichikos sveikatai visame pasaulyje dabar ir ateityje.
>> Senesni įrašai