Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Psichologija

Manote, kad esate priklausomas nuo telefono? Privalote žengti šiuos 3 žingsnius

2018-04-23 (0) Rekomenduoja   (5) Perskaitymai (709)
    Share

Jau tikriausiai pastebėjote, kad eidamas per gatvę retas kuris žiūri į priekį. Šiais laikais dauguma žmonių yra pernelyg užimti atsakinėjimu į žinutes arba naršymu po socialinius tinklus, kad galėtų skirti dėmesio tam, kas vyksta aplinkui, rašoma portale psychcentral.com.

Straipsnio autorė psichologė Melody Wilding prisipažįsta, kad ir pati kartais taip elgiasi. Tačiau kartu ji teigia esanti tikra – toks elgesys prasilenkia su logiška. Kodėl mes rizikuojame savo saugumu vien tam, kad patikrintume, ar kam nors patinka mūsų naujas įrašas feisbuke? Ar tai tikrai negali palaukti, bent kol pereisime gatvę ir nebeliks pavojaus pakliūti po mašina?

Šiuolaikiniame pasaulyje tai yra faktas: mes negalime gyventi be savo prietaisų. Neseniai bendrovės „Gallup“ atlikta apklausa atskleidė, kad vidutinis pilnametis amerikietis savo išmanųjį telefoną tikrina kas valandą, o kai kurie – vos kas kelias minutes. Amerikiečių priklausomybė nuo telefonų tokia stipri, kad net 63 proc. iš jų net ir miega telefoną pasidėję šalia.

Niekas nesiginčija, kad technologijos gali gerokai palengvinti gyvenimą, tačiau problema atsiranda tada, kai jų griebiamės norėdami pabėgti arba bent trumpam atitrūkti nuo kitų problemų.

Jei norite pakeisti savo „skaitmeninius“ įpročius, visų pirma turite suprasti, kaip technologijos keičia jūsų mąstyseną ir elgseną, teigia M. Wilding.

Kodėl taip lengvai užsikabiname?

Technologijos atveria mums begalę galimybių žaisti, mokytis ir bendrauti, taigi ne paslaptis, kad ant jų galima nesunkiai „užkibti“. Tačiau kodėl mes linkę nuolat persistengti? Kodėl iššvaistome valandų valandas spoksodami į telefoną – naršydami socialiniuose tinkluose ar atsakinėdami į elektroninius laiškus?

Atsakymą į šiuos klausimus gali pasufleruoti tai, kas psichologijoje vadinama operantiniu sąlygojimu. Operantinis sąlygojimas – tai sąvoka, apibūdinanti, kaip mūsų elgesį formuoja to elgesio padariniai. Tai, kaip mes elgiamės, priklauso nuo to, kokių paskatų arba kokių bausmių sulaukiame atitinkamai elgdamiesi. Trumpai tariant, jei tai, ką darome, mums teikia pasitenkinimo ir leidžia gerai jaustis, norime tai daryti ir daryti.

Vienas įdomiausių operantinio sąlygojimo teorijos principų – kad jei, pavyzdžiui, norime gyvūną kažko išmokyti, nereikėtų jam duoti paskatinimo kaskart, kai tik jis gerai atlieka užduotį. Bus kur kas efektyviau, jei paskatinimą gyvūnas gaus tik kartais, maža to – nereguliariais intervalais.

Atsitiktiniai, nereguliarūs paskatinimai yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis mūsų priklausomybę nuo technologijų. Būtent tai skatina mus nuolat baksnoti į ekraną.

Pavyzdžiui, kai atnaujiname pašto dėžutę, kartais joje randame naujų laiškų, o kartais – ne. Niekada iš anksto tiksliai nežinome, kada gausime naują laišką (paskatinimą), todėl įprotis tikrinti – stiprėja. Tas pat pasakytina ir apie socialinius tinklus.

Būtent atsitiktinių paskatinimų poveikiu galima paaiškinti ir tai, kodėl telefonas „praryja“ ištisas valandas mūsų laiko. Kiekvienas toks paskatinimas suaktyvina mūsų galvos smegenų centrus, atsakingus už malonumo pojūtį, todėl organizmas nenori liautis atitinkamai elgtis ir yra tarytum užburiamas.

Kaip išeiti iš užburto rato?

Norintiems mažiau laiko praleisti žiūrint į telefono ekraną ir daugiau – gyvenant gyvenimą rašinio autorė M. Wilding pateikia keletą praktinių patarimų.

1. Atkreipkite dėmesį, kas nulemia tokį jūsų elgesį

Pasistenkite suprasti, kokios psichinės ir emocinės būsenos būdami dažniausiai griebiatės telefono. Ar tai darote tada, kai jums nuobodu? O gal tada, kai reikia pradėti galvoti apie naują sudėtingą projektą, o nuotaikos tai daryti nėra? Galbūt telefonas jus gelbsti nejaukiomis akimirkomis prie pietų stalo?

Tyrimai rodo, kad didelio intensyvumo emocijos, kaip antai pyktis arba frustracija, gali sutrikdyti gebėjimą susikoncentruoti. Todėl psichologė siūlo atkreipti dėmesį į tai, kokiose situacijose arba su kokiais žmonėmis bendraujant jums labiausiai norisi išsitraukti telefoną.

Suvokdami tai, pagalvokite, kaip kitaip galėtumėte reaguoti į jus trikdančias aplinkybes, užuot eilinį sykį nunardindami galvą į telefoną. Jūsų tikslas nėra eliminuoti emocijas. Jūsų tikslas – rasti kitų būtų išsisukti iš nemalonios padėties.

2. Įvertinkite savo elgesio prasmę

Pirmiausia M. Wilding rekomenduoja užduoti sau tris klausimus:

  • Ar naršymas telefone yra geriausias būdas panaudoti turimą laiką?
  • Ką pražiopsau, dabar naršydamas telefone?
  • Kaip naršymas telefone padeda man siekti užsibrėžtų tikslų?

Uždavus sau šiuos tris klausimus, bus paprasčiau suprasti, ar technologijos padeda jums siekti pažangos, ar, priešingai, neleidžia judėti į priekį.

3. Nusistatykite sau tinkamas ribas

Paskutinis žingsnis išsilaisvinimo iš telefoninės manijos gniaužtų procese – naujų ribų, susijusių su kasdieniu technologijų naudojimu, nusistatymas. Pavyzdžiui, galite pamėginti laikytis taisyklės, kad po šeštos valandos vakaro pašto dėžutė nebetikrinama. Vis dėlto jei jūsų pareigos reikalauja, kad visada būtumėte pasiekiamas, galbūt verčiau pamėginti iš telefono ištrinti visas jūsų dėmesį blaškančias socialinių tinklų programėles?

M. Wilding teigimu, aiškiai įvardydamas, kada, kaip ir kodėl naudosis (arba nesinaudos) telefonu, žmogus tarsi sąmoningai pripažįsta, kad yra asmeniškai atsakingas už savo tikslų ir prioritetų įgyvendinimą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(5)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
95(2)
35(1)
33(4)
32(1)
28(1)
22(0)
22(0)
20(0)
19(0)
18(0)
Savaitės
103(0)
73(3)
68(0)
Mėnesio
171(1)
144(33)
123(1)
114(6)
99(3)