Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Psichologija

Miego ekspertas: naktimis mes visi tampame psichiškai nesveiki ir galite pamiršti, ką anksčiau jums sakė apie sapnų reikšmes

2018-04-26 (3) Rekomenduoja   (31) Perskaitymai (3703)
    Share

Sapnai yra tie nakties laikotarpiai, kai dėl priežasčių, kurias žmonija stengiasi išsiaiškinti jau tūkstantmečiais, mes prarandame ryšį su tikrove. Tačiau sapnai nėra tik haliucinacijų epizodai, tyrinėjantys keisčiausius mūsų sąmonės užkaborius ir sąryšius.

Miego ekspertas Matthew Walkeris teigia, kad sapnai padeda mums apdoroti emocijas ir spręsti problemas.

M. Walkeris yra neuromokslų ir psichologijos profesorius, dirbantis Kalifornijos universitete Berklyje, kur vadovauja miego ir neuroatvaizdavimo laboratorijai. Jis taip pat neseniai išleido knygą „Why We Sleep: Unlocking the Power of Sleep and Dreams“ („Kodėl mes miegame: miego ir sapnų galios aiškinimas“).

M. Walkerio pareiškimas, kad naktimis mes visi tampame psichiškai nesveiki, skamba kaip įžeidimas.

Jis rašo, kad sapnuodami mes regime haliucinacijas ir regime bei girdime tai, ko kambaryje nėra. Tuo metu mes būname priverčiami manyti, kad tie įvykiai yra realūs. Mes pasimetame laike ir erdvėje ir net supainiojame savo pačių tapatybę. Dėl neaiškių priežasčių mes patiriame emocijų sūpuokles. Tačiau prabudus mus dažniausiai ištinka amnezija ir mes viską pamirštame. Dienos metu tokį elgesį mes tikrai pavadintume psichiškai nesveiku.

Ši amnezija nulemia, kad daug žmonių net nesuvokia, kad jie sapnavo. Tačiau mes visi sapnuojame – kiekvieną naktį. Dažniausiai tie reiškiniai, kuriuos vadiname sapnavimu, vyksta greitų akių judesių (angl. Rapid Eye Movements, REM) fazės metu.

Bent jau kurį laiką neuromokslininkai galvojo, kad sapnai yra tiesiog toks reiškinys, kuris kyla dėl smegenų veiklos nakties metu. Tačiau dabar aiškėja, kad nors REM miegas atlieka savas funkcijas, šios miego fazės metu kylantys sapnai taip pat turi savas funkcijas.

M. Walkeris savo knygoje rašo, kad magnetinio rezonanso tyrimai parodė, jog REM miego metu labai suaktyvėja žmonių smegenų sritys, susijusios su regimuoju suvokimu, judesiu, atmintimi ir emocijomis. Tuo pat metu nuslopsta smegenų dalys, susijusios su loginiu mąstymu ir tvarka.

Kitaip tariant, smegenų skenavimas parodė, kas vyksta REM miego fazės metu: emocijos, regimieji vaizdai ir atmintis pradeda reikštis visu pajėgumu, bet jų nekontroliuoja loginis direktorius, kuris dienos metu suvaldo šiuos dalykus.

Klausimas, kodėl taip įvyksta?

Per visą istoriją žmonės sapnus aiškino įvairiais būdais. Senovės egiptiečiai ir graikai manė, kad sapnuojant žmogų lanko ar žinią siunčia dievai. Taip buvo manoma bent jau iki Aristotelio, kuris teigė, kad šie keisti reiškiniai kyla iš mūsų kasdienio gyvenimo.

Pasak M. Walkerio, Sigmundas Freudas buvo pirmasis, kuris sapnus priskyrė tai sričiai, kurią dabar vadiname neuromokslu. Tačiau S. Freudas taip pat manė, kad sapnai atspindi nesąmoningus troškimus ir gali atskleisti mūsų tikruosius norus.

S. Freudo idėjos, kad sapnus galima kažkaip iššifruoti, neatitinka šiuolaikinių neurologijos mokslų. Tačiau tai nereiškia, kad nėra prasmės aiškintis, ką gali reikšti mūsų sapnai, pažymi M. Walkeris. Tiesiog iki šiol niekas dar nerado patikimo būdo pasakyti, kad sapnai apie tam tikrą dalyką (pavyzdžiui, pamesto daikto ieškojimą) turi konkrečią reikšmę realiame gyvenime.

Tačiau iš smegenų tyrinėtojų mes tikrai žinome, kad sapnai yra susiję su mūsų gyvenimu. Nedidelis procentas sapnų, kuriuos žmonės gali prisiminti, tikrai būna susiję su tuo, ką žmogus veikė praėjusiomis dienomis. Tačiau didesnė dalis šių sapnų (nuo 35 proc. iki 55 proc., anot vieno P. Walkerio cituojamo tyrimo) yra susiję su emocijomis, kurias asmuo patiria kasdieniame gyvenime.

P. Walkerio tyrimas atskleidė, kad bent viena sapnavimo funkcijų yra „nugludinti mūsų kasdienybės emocijų aštriuosius kampus“. Kai žmonės pažiūri emocingus vaizdus, o tada peržiūri juos vėliau, turėję laiko pamiegoti ir suvirškinti šiuos potyrius, reakcija į juos gerokai pasikeičia. Žmonės, kurie turėjo laiko pasapnuoti, į šiuos potyrius pradeda reaguoti kur kas ramiau.

Šių žmonių smegenų cheminių procesų nakties metu tyrimai parodė, kad kuo daugiau buvo sapnuojama, tuo ramiau buvo žiūrima į šiuos vaizdus. Vėliau atliktas tyrimas su veteranais, kenčiančiais nuo potrauminio streso sindromo, taip pat atskleidė, kad pavartojus vaistų, gerinančių REM miegą, nuslopo košmarai ir baisūs prisiminimai.

Kiti tyrimai parodė, kad sapnai padeda žmonėms pasiekti kūrybinį persilaužimą ir išspręsti problemas.

Sapnai padeda išspręsti problemas

Bandymai su studentais, kurie buvo pažadinti iš REM miego, t. y. prikelti iš sapnų fazės, parodė, kad iš karto po šio miego jų sugebėjimai spręsti anagramų galvosūkius šoktelėjo 15–35 proc. ir kad jie galvosūkius sprendė kur kas greičiau. Maža to, metodai, kuriuos jie naudojo šiems galvosūkiams spręsti, kol jų smegenys tebebuvo šios būklės, ignoravo logines taisykles, kuriomis paprastai vadovaujamasi dienos metu. Jie iš karto peršokdavo prie inovatyvių ir logika nepagrįstų sprendimų, kurie, kaip paaiškėjo, buvo itin rezultatyvūs.

Pasak P. Walkerio, kitos studijos parodė, kad žmonės, kurie mėgindavo spręsti problemą su užslėptu sprendimo keliu, po nakties miego šį kelią atrasdavo triskart greičiau, negu tie žmonės, kurie turėdavo tiek pat laiko šiai problemai išspręsti dienos metu.

Tai gali paaiškinti, kodėl kai kuriuos žmones po sapnų ištinka „Eureka“ momentai, visai kitaip nušviečiantys problemas, kurias jie seniai nagrinėjo. Taigi norėdami išspręsti problemas ar apgydyti emocines žaizdas, tiesiog eikite pamiegoti – ir vilkitės, kad jus aplankys sapnai.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(33)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(31)
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
29(0)
21(0)
20(5)
18(4)
13(1)
11(0)
Savaitės
74(2)
63(6)
Mėnesio
151(27)
133(0)
111(1)
110(2)
108(0)