Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Psichologija

Dingo motyvacija ir biure visada jaučiatės pavargę? Mokslininkai žino, kodėl taip yra ir kaip su tuo kovoti

2018-11-15 (1) Rekomenduoja   (-5) Perskaitymai (1166)
    Share

Kodėl taip pavargstame nuo darbo biure? Kaip galima visą dieną sėdėti patogiame krėsle, spausdinti kompiuteriu – ir vis viena jaustis fiziškai išsunktu? Panašu, tai – didžiausia bet kurio suaugusiojo gyvenimo paslaptis, Vox straipsnyje rašo mokslo žurnalistas Brianas Resnickas. Jo nuomone, šis klausimas susijęs su kasdiene – ir gan aptarinėjama – šiuolaikine psichologijos problema: kas konkrečiai sukelia žmonių protinį nuovargį?

Mokslininkai šia tema turi dvi hipotezes. Pirmoji: taip pavargstame, nes išnaudojame vidinį energijos rezervą.

Vidinio energijos resurso išnaudojimas

Kokių nors tikslų siekimui per dieną turime ribotą kiekį psichinės energijos. Kai kas vadina tai valios jėga ar savikontrole. Šios energijos atsargoms išsekus, juntame nuovargį. Psichologijoje ši hipotezė vadinama „ego išsekimu“ (angl. ego depletion), ir iš pirmo žvilgsnio ji atrodo logiška. Tik bėda, kad ir patys psichologai nėra tikri, kad ji reali.

Nesenai atliktame tyrime mokslininkai priėjo prie išvados, kad ego išsekimo efektas nėra reikšmingas. Kitame darbe buvo paskaičiuotos ramybės būsenoje esančių smegenų ir susitelkusių į savikontrolę smegenų energijos sąnaudas. Sąnaudų skirtumas atitiko energijos kiekį, esantį dalelėje „Tic Tac“ saldainėlio. Didžioji kalorijų dalis sunaudojama „foninei“ veiklai – širdies ir kitų organų. O kada smegenys sunaudoja daugiau energijos – kai sprendžiate sudėtingą matematinę užduotį ar spoksote TV?

Jokio skirtumo, energijos sąnaudos nepadidėja, sako JAV Nacionalinių sveikatos institutų darbuotojas Kevinas Hallas. Taip prisiartinome prie antros hipotezės: atlikdami užduotį arba susitelkiame į ją, arba prarandame bet kokį susidomėjimą ja – tai yra, tampame menkiau motyvuotais. Pradedame užsiimti pašaliniais darbais, atidėlioti – o kova tarp to, ką norime veikti ir to, ką privalome, sukelia nuovargį.

Motyvacijos dingimas

Rugpjūtį britų mokslininkai publikavo tyrimą, netiesiogiai palaikantį motyvacinę hipotezę. Tyrime dalyvavo šimtas bričių medicinos seserų, jos buvo stebimos dvi 12 valandų pamainas. Darbo metu seselės reguliariai pranešdavo mokslininkams apie savo nuovargį – be to, jos dėvėjo įrenginius, matuojančius jų fizinį aktyvumą.

Vidutiniškai, kuo ilgiau jos dirbo, tuo labiau jautė nuovargį – atrodytų, logiška išvada. Bet kai tyrėjai pabandė išsiaiškinti, kas šį nuovargį sukėlė, aptiko įdomų dalyką. Visų pirma, nebuvo ryšio tarp fizinio darbo apimties ir nuovargio pojūčio. Kai kuriuos žmones fizinis darbas vargina, o kiti atvirkščiai – nuo fizinio darbo tampa energingesni, sako fiziologas iš Aberdeeno universiteto Derekas W.Johnstonas.

Eksperimentas taip pat parodė, kad nuovargio jausmo neveikė ir tai, kiek įtemptas darbas buvo pačių seselių manymu. Tačiau mokslininkai nustatė koreliaciją: mažiau už kitas pavargusios medicinos seserys manė, kad geriau kontroliuoja savo darbą. Gali būti, tas jausmas skatino jų motyvaciją – kuri savo ruožtu veikė savo jėgų ir energijos suvokimą.

Michaelas Inzlichtas iš Toronto universitet, (Kanada) ir Marina Milyavskaya iš Carletono universiteto psichologijos fakulteto (Kanada) savaitę stebėjo 159 McGillio universiteto (Kanada) studentus. Vykstant eksperimentui, studentai turėjo atsakyti į klausimus apie savo norus, pagundas, savikontrolę ir nuovargį. „Mus nustebino, kad stipriausiu nuovargio faktoriumi buvo jų patiriamos pagundos“, – pažymi mokslininkas.

Dėl visų pagundų, verčiančių mus atidėlioti darbus, ir jaučiame nuovargį. Gali būti, tam yra evoliucinis paaiškinimas.

Evoliucijos pėdsakai

Siekdamas išgyventi, žmogus, kaip gyvas organizmas, turėjo siekti įvairių tikslų. Mes nesusitelkę į ką nors viena – tarkime, maisto ar partnerio paieškas. Norint klestėti, reikia siekti visų šių tikslų, tad reikia mechanizmo, kuris signalizuotų, kada galima baigti vieną veiklą ir imtis kitos, mano M.Inzlichtas.

Jo nuomone, šiuo mechanizmu ir tapo nuovargis. Vadovaujantis šiuo požiūriu, motyvacijos tęsti užsiėmimą sustiprinimas turėtų sumažinti nuovargį. Vienas tyrimas parodė, kad žmonėms sumokėjus – net jeigu jie nuvargę – jie toliau dirba. Maždaug tokią pat išvadą padarė mokslininkai, tyrinėję fizinę ištvermę: žmonės gali tęsti užduotį, net jeigu jiems atrodo, kad pasiekė savo fizinių galimybių ribą.

Beje, kaip minėta, psichologai nuovargio priežasčių galutinai dar nenustatė. Tai susiję su tuo, kad kitų žmonių motyvaciją bei norus sudėtinga matuoti – lygiai kaip ir nuovargio lygį. Šią užduotį palengvina naujos technologijos, naudojamos išmaniuosiuose telefonuose ir veiklos registratoriuose – bet norint įrodyti, kad nuovargis susijęs su motyvacija, reikia dar atlikti daugiau tyrimų. Nuovargio tyrimai yra svarbūs. Išsekę esame labiau linkę daryti klaidas, o kartais ir gan pavojingas.

Be to, jau ir pats nuovargis nėra maloniausias jausmas. Kuo daugiau apie jį sužinome, tuo geriau organizuojame savo darbą. Tai pasakytina tiek apie darbuotojus, tiek ir apie darbdavius. Pastariesiems bus gan naudinga suprasti, kokioje atmosferoje darbuotojai jaučiasi energingi ir motyvuoti, kad taip būtų padidintas jų produktyvumas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(9)
Reitingas
(-5)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
107(23)
71(3)
28(0)
23(0)
21(0)
21(0)
19(0)
19(0)
14(2)
13(2)
Savaitės
82(6)
75(0)
66(2)
Mėnesio
110(8)
109(6)
108(44)
99(7)
99(0)