Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Psichologija

Užsitęsęs nuobodulys gali peraugti į depresiją - kaip to išvengti?

2019-07-25 (0) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (538)
    Share

Ar nuobodulys – tai nieko neveikimas? Ar nuobodžiavimas mus bukina ir daro vangius? O gal nuobodulys stiprina jausmus ir skatina mus imtis naujų dalykų ar atradimų?

Ar yra nuobodesnė tema už nuobodulį? Kai mes nuobodžiaujame, ilsisi smegenys, trūksta įspūdžių ir impulsų, jaučiamės pavargę, nors stokojame įtampos. Kas yra nuobodulys: jausmas ar būsena?

Ar mes galime sąmoningai pakeisti nuobodulį, užbaigti jį?

Ar jaučiate nuobodulį? Ši tema kelia tiek daug klausimų, kad neturėtų būti nuobodi.

„Dar stoikai prieš 2 tūkst. metų teigė, kad ne pasaulis sukelia mums jausmus, taip pat ir nuobodulį, o pasaulio suvokimas. Viena ir ta pati situacija vieniems žmonėms gali atrodyti nepaprastai įdomi, kitiems – be galo nuobodi, priklausomai nuo interesų ir žinių, – aiškina šveicarų profesorius Thomas Goetzas iš Konstancos universiteto. – Polinkis į nuobodulį dažnai tampa psichologinių tyrimų objektu. Paskelbti du patvirtinti atradimai: vyrai labiau linkę į nuobodulį nei moterys, o pagyvenę žmonės mažiau už jaunus.“

Pagal reakciją į nuobodulį visus žmones galima suskirstyti į dvi grupes: vieni jų priešinasi ir stengiasi kažką pakeisti savo sustingusiame gyvenime, kiti – pasiduoda ir virsta viskuo nepatenkintais niurzgliais.

Per mažas ar per didelis krūvis?

Nuobodulys susijęs su asmeniniais lūkesčiais. Čia prisideda laiko pojūtis. Laikas gali slinkti labai lėtai, kai trūksta užsiėmimų ar galimybės nukreipti dėmesį į tai, kas žmogui įdomu, jaudina, atrodo prasminga.

Ypač dažnai nuobodžiauja mokiniai per pamokas: žiovauja, sėdi suglebę, galvą parėmę ranka, žvelgdami tuščiu žvilgsniu. Jų apatija gali siekti taip toli, kad net užkalbinti mokytojo jie nesureaguoja. Atlikti tyrimai parodė, kad mokiniai nuobodžiauja vidutiniškai 50 proc. pamokos laiko.

Nuobodulys signalizuoja, kad reikia ką nors pakeisti

Koks stiprus gali būti nuobodulys? Ar jis priklauso nuo nepatrauklios medžiagos, neįdomaus dėstymo? Ar informacijos per daug? Gal mokiniai neįžvelgia mokymosi prasmės?

„Nuobodulys gali turėti labai skirtingų priežasčių. Mokydamiesi ar dirbdami žmonės dažnai nuobodžiauja. Tai – per didelio arba per mažo krūvio pasekmė, – sako profesorius Th. Goetzas. – Mokyklose per matematikos pamokas moksleiviai nuobodžiauja tiek dėl per didelio krūvio, tiek dėl per mažo. Vis dėlto nustatyta, kad mergaitės, nors ir gauna vienodus pažymius su berniukais, nuobodžiauja dažniau iš nuovargio.“

Kai darbo procesas būna monotoniškas, suaugusieji nuobodžiauja darbe. „Situacija, kurioje nuobodžiaujama, vieniems gali neatrodyti verta dėmesio. Kitiems nuobodulys dažnai būna indikatorius, kad reikia kažką pakeisti ir užsiimti tokiais dalykais, kurie turėtų daugiau prasmės“, – reziumuoja mokslininkas.

Nuobodulys – signalas, kad smegenims reikia naujo peno!

Nuobodulys darbe – dar pusė bėdos. Kur kas liūdniau būna, kai visas gyvenimas pasidaro nuobodus. Jokių naujų įspūdžių, impulsų, patirties, tik ta pati rutina darbe, namuose, santykiuose su antrąja puse. Dėl nuobodulio dažnas vyras ar moteris ima ieškoti meilės nuotykių nuošalyje, kad kaip nors pagyvintų savo monotonišką būtį.

Užsitęsęs nuobodulys gali peraugti į depresiją. Todėl paskubėkite laiku užkirsti jam kelią: sąmoningai ieškokite naujų užsiėmimų, įspūdžių, atradimų, pojūčių, pradėkite mokytis naujų dalykų, keliaukite, sportuokite.

Šaltinis: Nzz.ch

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(7)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gražina Vasiliauskienė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
113(9)
61(9)
46(3)
36(0)
34(0)
19(0)
17(4)
15(0)
13(0)
11(0)
Savaitės
138(3)
134(13)
84(1)
83(7)
66(0)
Mėnesio
139(0)
138(3)
132(10)
132(2)
126(2)