Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Psichologija

Ko bijo cherofobai?

2020-05-06 (1) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (165)
    Share

Cherofobija yra fobija, nuo kurios kenčiantis žmogus be jokios paaišinamos priežasties bijo būti laimingu. Šis žodis kilo nuo graikiško žodžio „chero“, kuris reiškia „džiaugtis“. Kai žmogus patiria cherofobiją, jis dažniausiai bijo užsiimti veiklomis, kurias visi žmonės laiko linksmomis ar suteikiančiomis laimės.

Ši būsena nėra pakankamai ištyrinėta ar apibrėžta. Psichiatrai įprastai naudoja tam tikrus kriterijus, kad diagnozuotų psichinius sutrikimus, o šie kriterijai yra įtvirtinti naujame Diagnostiniame ir statistiniame psichinių sutrikimų vadove. Šiuos metu minėtame vadove cherofobija nėra įrašyta kaip sutrikimas. Tačiau kai kurie psichinių sutrikimų ekspertai diskutuoja apie šią fobiją ir potencialius jos gydymo metodus.

Kai kurie medicinos ekspertai klasifikuoja cherofobiją kaip tam tikrą nerimo formą. Nerimas yra neracionalus ir padidintas baimės jausmas, susijęs su suvokiama grėsme. Kalbant apie cherofobiją, nerimas yra susijęs su veiklomis, kurios įprastai žmogų pralinksmina.

Cherofobija sergantis žmogus nebūtinai yra liūdnas – tačiau jis vengia socialinių veiklų, kurios suteikia laimės ir džiaugsmo. Cherofobijos simptomų pavyzdžiai yra šie:

  • Nerimo jausmas vien galvojant apie ėjimą į linksmą socialinį sambūrį, kaip antai vakarėlį, koncertą ar kitą panatų renginį;
  • Galimybių, kurios pakeistų gyvenimą į gera, atmetimas – bijant, kad vėliau nutiks kažkas blogo;
  • Atsisakymas dalyvauti veiklose, kurios įprastai kitiems žmonėms yra linksmos. Šio žmogaus galvoje dažniausiai sukasi tokios mintys:
    • Jeigu būsiu laimingas ar laiminga, man nutiks kažkas blogo;
    • Laimė žmogų daro blogesniu;
    • Laimės demonstravimas yra blogai tiek man, tiek mano draugams ir šeimai;
    • Mėginimas būti laimingu yra laiko ir pastangų švaistymas.

Viename straipsnyje, publikuotame Tarpkultūrinės psichologijos žurnale, mokslininkai sukūrė „Baimės laimei“ skalę. Ji buvo sukurta siekiant palyginti baimę laimei keturiolikoje skirtingų kultūrų. Ši skalė gali padėti gydytojui ar pačiam žmogui nustatyti cherofobijos simptomus. Keletas cherofobiją apibūdinančių teiginių iš šios skalės:

  • Aš geriau nebūsiu laimingas ar laiminga, nes po džiaugsmo ateina liūdesys;
  • Po sėkmės dažniausiai ateina nesėkmės;
  • Perdėtas džiaugsmas turi baisias pasėkmes.

Vertinant šiuos teiginius skalėje nuo 1 iki 7 – tai yra, ar žmogus jiems pritaria, ar ne – galima sužinoti, ar jis turi baimę laimei.

Kartais cherofobija kyla iš įsitikinimo, kad jeigu nutiks kažkas labai gero, arba jeigu žmogaus gyvenimas klostosi labai gerai, vėliau būtinai nutiks kažkas blogo. Dėl šios priežasties tokie žmonės bijo veiklų, kurios teikia laimę – ir tiki, kad tokiu būdu gali apsisaugoti nuo blogų potyrių. Taip dažniausiai yra, kai žmogus praeityje yra patyręs fizinių ar emocinių traumų.

Su cherofobija dažniau susiduria intravertai – tie, kurie mėgsta būti vieni arba ne daugiau nei su vienu – dviem žmonėmis vienu metu. Dažniausiai jie būna susimąstę ir nedrąsūs. Didesnėse žmonių grupėse bei triukšmingose vietose jie jaučiasi nemaloniai ir nepatogiai.

Dar viena žmonių rūšis, kurie dažniausiai yra siejami su cherofobija – perfekcionistai. Pastarieji laimę sieja su tingumu ir neproduktyvumu ir dėl šios priežasties jie vengia veiklų, kurios suteikia laimės – kadangi tokios veiklos nėra produktyvios.

Kadangi cherofobija dar nėra gerai ištyrinėta ir nėra pripažįstama psichiniu sutrikimu, jai gydyti nėra patvirtintų vaistų ar gydymo metodų. Tiesa, yra rekomenduojami šie gydymo būdai:

  • Kognityvinio elgesio terapija – terapija, kuri padeda žmogui suvokti klaidingo mąstymo linijas ir suprasti, koks elgesys padėtų jiems pasikeisti;
  • Atpalaidavimo strategijos – tokios kaip gilus kvėpavimas, mankštinimasis ar dienoraščio rašymas;
  • Hipnoterapija;
  • Dalyvavimas laimę suteikiančiuose renginiuose, kaip būdas padėti žmogui suvokti, kad laimė neturi neigiamų pasekmių.

Ne visiems turintiems baimę laimei reikalingas gydymas. Kai kurie žmonės jaučiasi laimingesni ir saugesni, kai jie vengia laimės. Nebent cherofobija veikia jų asmeninio gyvenimo kokybę ar trukdo darbui – priešingu atveju gydymas nėra būtinas.

Tačiau jeigu cherofobijos simptomai yra susiję su praeities traumomis, gydant giliai slypinčią problemą gali pasisekti išgydyti cherofobiją.

Cherofobija dažniausiai atsiranda tada, kai žmonės mėgina save apsaugoti – dažniausiai iš praeities konfliktų, tragedijų ar traumų. Jeigu cherofobija veikia gyvenimo kokybę, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Nors siekiant pakeisti mąstymą reikia laiko, ilgalaikis gydymas gali padėti įveikti asmenines baimes.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(3)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(0)
34(0)
21(6)
19(3)
17(2)
13(0)
12(0)
Savaitės
134(21)
79(1)
68(3)
66(0)
65(4)
Mėnesio
175(16)
134(21)
128(2)
113(26)