Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Psichologija

Kaip reaguojate per krizes - panikuojate ar liekate visiškai abejingas? Psichologas aiškina, ką tai reiškia ir kaip tai susiję su jūsų vaikyste

2020-05-07 (0) Rekomenduoja   (17) Perskaitymai (330)
    Share

Į koronaviruso pandemiją ir kylančią ekonominę krizę žmonija reaguoja skirtingai: vieni pasiduoda panikai, kiti išlieka visiškai abejingi. Tarp jų galima išskirti tarpinį išmintingų žmonių variantą.

Kodėl žmonės taip skirtingai reaguoja į kritines situacijas?

Vokiečių psichologas dr.Albertas Wunschas paaiškino: „Atsakymas į šį klausimą, kaip daugumoje atvejų, kyla iš mūsų vaikystės. Esmė yra mūsų stabilumas, saugumo jausmas. Kas vidujai jaučiasi nesaugus, tas reaguos dramatiškiau“.

Ankstyvoji vaikystė, tai yra, pirmieji gyvenimo metai, būna išgyvenami intensyviausiai. Dr. Wunschas: „Artimų ryšių šiuo ankstyvuoju laiku trūkumas nulemia tai, kad vaikas pasidaro baikštus. Šių sutrikimų priežastis gali būti nuolat besitęsiantys tėvų barniai arba vieno iš tėvų praradimas, pavyzdžiui, dėl skyrybų ar mirties“. Nedarnūs tėvų namai formuoja pesimizmą ar net suaugusio žmogaus neigiamą požiūrį į gyvenimą.

Kad žmonės su nusilpusia imunine sistema, pavyzdžiui, prieš ar po vėžio gydymo, buvo išgyvenę daugiau streso dėl maksimalaus pavojaus, yra lengvai įrodoma. Bet ir tie žmonės gali greitai suvokti, kad baimė ir panika yra blogi palydovai, juos reikia pakeisti atsargumu ir apdairumu.

Psichologas Wunschas pataria atsainiau reaguoti į koronaviruso pandemiją ir iš jos kylančią ekonominę krizę. Anot jo, žmonės, kurie užima tarpinę padėtį tarp abejingumo ir panikos, paprastai turi sveiką realybės jausmą. Jie gali geriau įveikti gyvenimo iššūkius ir neturi polinkio į pesimizmą.

Žmonės, kurie puola į paniką, yra taip užprogramuoti, kad tokie įvykiai nebūna numatyti jų gyvenime. „Jeigu aš anksčiau nebūčiau sužinojęs, kad gyvenimas gali būti sunkus ir pavojingas, dabar turėčiau problemų, – paaiškino Wunschas vokiečių portalui bild.de.– Tokie žmonės nesusidoroja su juos užgriuvusiu psichiniu krūviu . Kalti dėl to būna vadinamieji sraigtasparnių tėvai, kurie nuolat sukasi apie savo vaikus, kad apsaugotų juos nuo bet kokių nemalonumų. Tokius vaikus vėliau gali nupūsti ir pargriauti net lengvas priešpriešinis vėjelis“.

Kas daro žmogų stabilesnį?

Dr.Wunschas: „Žmogus tampa stabilesnis kiekvieną kartą, kai įveikia krizę. Ji veikia kaip skiepai. Vystosi imunitetas, kad žmogus galėtų geriau susidoroti su kasdienėmis problemomis ir krizėmis. Vaikams reikia nuolat vis naujų iššūkių, kuriuos jie galėtų įveikti. Jeigu vaiką stumsime per gyvenimą užsodintą patogiai ant debesies, susidūręs su realybe, jis greitai nukris ir užsimuš.“

Psichologas Wunschas pataria, kaip susidoroti su pandemijos ir krizės baime: „Patyrinėkite oficialią statistiką, šiuo atveju, kiek žmonių kasmet miršta nuo gripų, tai gali greitai padėti atgauti emocinę pusiausvyrą.“ Taip pat praverstų pasidomėti, kaip žmonija įveikė ankstesnes ekonomines krizes, kurios periodiškai kartojasi.

Baimė ir nerimas papildomai susargdina ir išvargina žmones, todėl dabar reikėtų ramiau reaguoti į krizę, pataria vokiečių psichologas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(19)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(17)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gražina Vasiliauskienė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(0)
34(0)
21(6)
19(3)
17(2)
13(0)
12(0)
Savaitės
134(21)
79(1)
68(3)
66(0)
65(4)
Mėnesio
175(16)
134(21)
128(2)
113(26)