Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Psichologija

Naujas tyrimas atskleidė įspūdingą muzikos įtaką - verta klausytis kuo dažniau

2020-12-14 (1) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (330)
    Share

„Sony“ užsakymu keliose Europos šalyse atlikta apklausa parodė, kad pandemijos situacija paveikė 58 proc. gyventojų savijautą. Kaip vieną iš būdų, kuris padeda lengviau pergyventi šį sudėtingą laikotarpį, 72 proc. respondentų nurodė muziką.

Tyrimo metu 85 proc. respondentų teigė, kad muzika turi vienokį ar kitokį poveikį jų nuotaikai – gali paskatinti džiugesį, jaudulį ar liūdesį. Net 88 proc. nurodė, kad muzikai tenka reikšmingas vaidmuo, siekiant susigrąžinti tam tikrą prisiminimą ir dar kartą patirti su juo susijusias emocijas.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad vienas žmogus muzikos per metus vidutiniškai klausosi 285 valandas arba net 12 ištisų dienų. Be to, 80 proc. žmonių teigia, kad muzikos norėtų klausytis daugiau, nes pastebi jos teigiamą poveikį savo fizinei ir emocinei būklei.

Dešimt muzikos poveikio būdų

Iš viso tyrėjai išskiria 10 skirtingų būdų, kaip muzika gali paveikti jos klausytoją. Pirmiausia, muzika gali paskatinti stiprią emocinę reakciją, susijusią su kokiais nors asmeniniais prisiminimais, ir mus sugraudinti. Kita vertus, muzika gali padėti lengviau atsikratyti neraminančių minčių, padėti sukurti jaukesnę atmosferą ir paskatinti džiugesio jausmus.

Kaip pastebi tyrimą atlikusios bendrovės „Mindlab International“ atstovas dr. Davidas Lewisas, liūdnas emocijas skatinanti muzika gali padėti lengviau pergyventi sudėtingus laikus. O stipriausia emocinė reakcija į muziką – tiek liūdesys, tiek džiaugsmas – pasireiškia tuomet, kai naudojamos skirtingo tipo viena po kitos einančios melodijos. Pavyzdžiui, norint pakelti sau nuotaiką, reikia sukurti „muzikos sumuštinį“ – iš pradžių paklausyti nuliūdinančios melodijos, o po jos paleisti pralinksminančią, pozityvią, optimistiškai nuteikiančią dainą.

 

Tyrimai taip pat rodo, kad muzika dėl sukeliamų emocijų gali pagerinti mūsų gebėjimą koncentruoti dėmesį, mąstyti ir prisiminti dalykus, spręsti problemas ir priimti sprendimus.

Muzika turi įtakos širdies susitraukimų dažniui, t. y. pulsui. Greitesnis muzikos ritmas skatina širdį susitraukti greičiau, pagreitina kraujotaką bei leidžia pasijusti labiau energingu. Tuo metu lėtesnis ritmas lemia mažesnį pulsą ir skatina organizmą atsipalaiduoti. Pagreitinantį ar sulėtinantį poveikį muzika turi ir žmogaus smegenims. O iš to sekantis dar vienas muzikos poveikio būdas – ji gali padėti greičiau užmigti.

Muzika taip pat gali daryti įtaką mūsų veiksmams, kai mes to patys sąmoningai nesuvokiame. Pavyzdžiui, tyrimai yra parodę, kad parduotuvėse grojama atitinkamo tipo muzika gali paskatinti įsigyti daugiau prekių. Muzika taip pat gali sukurti kontekstą, kuris paveiks mūsų įvykių vertinimą.

 

Muzika gali stimuliuoti tam tikras zonas smegenyse ir iššaukti atitinkamas organizmo reakcijas, pavyzdžiui, pasišiaušusios odos efektą ar vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją, kai į kūną plūsteli adrenalinas ir išsiplečia akies vyzdžiai. Beje, abi šios reakcijos susijusios su išgyvenamais maloniais jausmais, kuriuos sukelia atitinkami muzikos garsų dažniai.

Muzika kaip tapatybės dalis

Galiausiai, muzika gali tapti mūsų tapatybės dalimi ir lemti pasirinkimą bendrauti su panašius muzikinius interesus turinčiais žmonėmis. Herioto-Watto universitete atliktas tyrimas, kuriame buvo apklausta 36 tūkst. žmonių iš 60 pasaulio šalių atskleidė, kad pagal pamėgtą muzikos žanrą galima spręsti ir apie tam tikrus asmenybės bruožus.

Pavyzdžiui, bliuzo ir džiazo klausytis dažniau mėgsta kūrybiški, bendrauti linkę, švelnūs ir save priimantys žmonės. Klasikinės muzikos klausytojai yra uždaresni, turintys lakią vaizduotę ir yra labiau savimi pasitikintys. Operos žanro mėgėjai save gerai vertina, yra kūrybiški ir geraširdžiai.

Kantri muzikos gerbėjai dažniau yra stropios ir nuoširdžios asmenybės. Tuo tarpu regio stiliaus mėgėjai rečiau būna darbštūs, bet itin bendruomeniški ir atsipalaidavę. Šokių muzikos klausytojai yra kūrybiški ir atviri, bet rečiau altruistiški.

 

Populiariosios muzikos klausytojai turi didelę savivertę, yra darbštūs, atviri bei švelnūs, tačiau nėra itin kūrybiški ar atsipalaidavę. Tuo tarpu soulo gerbėjai yra savimi pasitikintys, kūrybiški, atviri, švelnūs ir atsipalaidavę.

Apie tyrimą

Tyrimo metu apklausta 3 tūkst. respondentų Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Vengrijoje. Prie šio tyrimo prisidėjo rinkos tyrimų bendrovė „Mindlab International“, Warwicko universitetas ir apklausų kompanija „One Poll“.

Muzikos poveikis žmonių savijautai iliustruojamas ir dviejuose tam specialiai sukurtuose vaizdo siužetuose. Pirmuoju parodoma, kaip garso bangos priverčia ritmu judėti dažus, smėlį ir skystį, antruoju – kokia yra lėto tempo muzikos galia. Juose panaudotos didelės galios „Sony“ muzikos sistemos „MHC-V83D“ ir „MHC-V73D“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(7)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
30(0)
29(0)
26(0)
26(1)
24(2)
24(6)
23(0)
22(0)
18(0)
Savaitės
91(1)
80(0)
78(6)
Mėnesio
111(22)
93(0)
83(5)
78(6)