Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Psichologija

Mokslininkai jau žino, kas ateityje laukia žmonijos, kai baigsis COVID-19 pandemija

2021-08-03 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (275)
    Share

Šiuo metu esame atsidūrę ribotoje erdvėje tarp COVID-19 pradžios ir pabaigos. Nors pandemijos pabaigos dar nematyti, vis dėlto kai kurios pasaulio teritorijos jau pradėjo atsivėrimo procesą po apie 15 mėnesių taikytų socialinės distancijos laikymosi priemonių. Nors dalis šiuos pokyčius vertina palankiai, sugrįžimo į apjungtą pasaulį idėja su visais socialiniais sunkumais ir potencialiais pavojais kitiems kelia nemažai nerimo.

Įvairios ataskaitos ir tyrimai parodė, kad labai didelei žmonių daliai pasireiškia simptomai, kuriuos kai kurie ekspertai vadina urvo sindromu. Šis nemedicininis terminas skirtas apibūdinti nuogąstavimus ar baimę išeiti į pasaulį po daugiau nei metus trukusio socialinių distancijų laikotarpio, rašo iflscience.com.

Vienoje naujausių ataskaitų, kurią parengė JAV psichologų asociacija ir išpublikavo 2021 m. kovo mėn., teigiama, kad 49 proc. apklaustųjų teigė besijaučiantys nepatogiai dėl būtinybės megzti asmeninį bendravimą pandemijai pasibaigus. Maža to, 46 proc. apklaustųjų teigė nesijaučiantys patogiai dėl grįžimo į tokį gyvenimą, koks buvo iki pandemijos.

Psichiatrijos profesorius Stevenas Tayloras iš Britų Kolumbijos universiteto Kanadoje 2020 m. gegužės mėn. savo darbe prognozavo didėsiančius nerimo rodiklius po COVID-19 pandemijos. Jis teigė, kad dėl pandemijos bus stebimas hikikomori (japonų k. hiki reiškia „atsisakyti“, komori – „būti viduje“) – agorafobijos arba didelių erdvių baimės tipo fenomenas, kai žmonės retai teišeina iš savo namų ir praktikuoja ekstremalų socialinės izoliacijos variantą.

„Tikėtina, kad Covid-19 padidins hikikomori paplitimą, nes dėl savo sveikatos nerimaujantys asmenys laikysis atokiau nuo koronavirusu užkrėsto išorinio pasaulio ir rinksis laiką leisti saugioje savo namų erdvėje, – rašo S. Tayloras. – Dėl technologinio progreso žmonėms pasidarė paprasčiau likti namuose, net ir iki COVID-19 situacijos vis dažniau žmonės rinkdavosi galimybę dirbti iš namų, namuose žiūrėdavo filmus užuot ėję į kino teatrus, apsipirkdavo internetu užuot eidavę į prekybos centrus, naudodavosi maisto į namus pristatymo paslaugomis užuot lankydavęsi restoranuose.“

Profesorius S. Tayloras taip pat paaiškino, kad dėl 2002-2004 m. SARS protrūkio fiksuotas įspūdingas potrauminio streso sutrikimo kamuojamų asmenų skaičiaus augimas, o ketverius metus vykdytas tyrimas, kuriame dalyvavo 70 SARS persirgę asmenys, parodė, kad 44 proc. iš jų pasireiškė potrauminio streso sutrikimas. Įvertinus, kiek žmonių sirgo arba prarado artimuosius dėl COVID-19, labai tikėtina, kad artimiausiais metais bus stebima panaši tendencija.

 

Vis dėlto kylančios baimės nebūtinai susijusios vien tik su sveikata. Panašu, kad pandemija pagilino jau ir anksčiau egzistavusius su nerimu susijusius sutrikimus, o tai savo ruožtu gali sukelti elgesį, primenantį agorafobiją.

Ne vienas atliktas tyrimas patvirtino žmonių psichikos sveikatos suprastėjimą per pirmuosius COVID-19 pandemijos metus. Atlikus vieną iš tokių tyrimų nustatyta, kad daugiau nei 27 proc. tiriamųjų patiria psichologinį stresą, kuris 2020 m. balandžio mėn. pabaigoje vertintas kaip kliniškai reikšmingas.

Šis rodiklis iki pandemijos siekė mažiau nei 19 proc. Žmonės nerimauja ne tik dėl užsikrėtimo rizikos, bet ir susiduria su didėjančiu nesaugumu dėl darbo, augančių socioekonominių skirtumų, sumažėjusio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo. Visi šie elementai daro neigiamą poveikį žmogaus psichikos sveikatai.

 

Taigi jei dėl COVID-19 pandemijos jaučiate nerimą, perdegimą ar baimes, nesate vieni. Vis dėlto yra keletas priemonių, kuriomis galite pasinaudoti tam, kad įveiktumėte stresą. Puiki mintis – pradėti nuo rūpinimosi savo kūnu, pavyzdžiui, sveikos mitybos, reguliarios mankštos, pakankamo miego.

Meditacija, hobiai, atsipalaidavimui ir ryšio mezgimui su kitais asmenimis skirtas laikas gali būti naudingi. Dar patartina daryti pertraukas tam, kad pailsėtumėte nuo žinių žiūrėjimo, skaitymo ir klausymosi. Galiausiai, labai svarbu kreiptis pagalbos, kai to tikrai prireikia. Nepamirškite, kad susidūrę su sunkumais jūs galite pasinaudoti nemokama ir konfidencialia pagalba.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(0)
37(0)
36(5)
30(0)
25(1)
25(0)
24(0)
23(1)
19(0)
16(5)
Savaitės
76(3)
70(0)
67(1)
60(0)
Mėnesio
232(8)
111(3)
108(12)
106(26)
105(0)