Manote, kad gyvūnų milžinų laikai baigėsi, kai išnyko dinozaurai? Klystate. Dienraštis "Lietuvos žinios" išvertė Lenkijos žurnalistės Olga Woźniak parengtą interviu su profesoriumi Jerzy Trammeriu, paleontologą, kūnų apimties evoliucijos specialistą. >>
skaityti
Krikščionių misionierius Danielis Everettas – pirmasis lingvistas, išmokęs piraha genties žmonių, gyvenančių Amazonės džiunglėse, kalbą ir į ją išvertęs Naująjį Testamentą. Keletą metų trukęs susitikimas su kita kultūra D. Everettui baigėsi labai neikėtai. Jis prarado savo tikėjimą. Pristatome ištrauką iš jo knygos „Don't sleep, there are snakes“ (2008) >>
skaityti
Prie Kentauro alfos žvaigždės (tai artimiausia žvaigždė, nutolusi nuo žemės už 4,3 šviesmečių) sukasi dujinė milžinė – planeta Polyphemus, o aplink ją – Pandoros planeta, pasižyminti unikalia biosfera. Tokią sistemą sukūrė filmo „Įsikūnijimas“ autoriai, 380 puslapių knygoje, pavadintoje „Pandorapedia“ išsamiai aprašę jos egzistavimo niuansus, biosferą ir t.t. >>
skaityti
Vėjas, kaip ir visa, kas vyksta gamtoje, yra labai reikalingas gyvajam ir negyvajam pasauliui. Žmogus net išmoko pritaikyti vėjo energiją savo reikmėms. Tačiau, kai vėjo greitis ir jo pobūdis peržengia tam tikras ribas, jis tampa pavojingas, o vėjo energija įgauna griaunamąją jėgą. >>
skaityti
Kodėl kai kurios medžiagos gerai tinka saulės elementams arba šviesos diodams, dar vadinamais LED (light emitting diodes) gaminti, o kitos - ne? >>
skaityti
Lietuvai atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą, 1939 metų spalio 28 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į sostinę džiūgaujant vietiniams lietuviams. Bažnyčiose buvo meldžiamasi už Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, Lietuvos vyriausybę ir kariuomenės vadovybę, sugiedotas Lietuvos himnas. Tačiau tuo sunkus tautos kelias nesibaigė. >>
skaityti
Kiek vaikų šiandien užauga miestuose, nežinodami, kaip atrodo žvaigždėmis nusėtas dangus? Kiek miestų ir priemiesčių gyventojų vakarais gali išvysti daugiau nei saujelę blankiai šviečiančių žvaigždžių ir taip suvokti tikrąjį nakties dangaus grožį? Kai kurių mokslininkų nuomone, tamsa žmogui yra lygiai taip pat svarbi, kaip ir šviesa. Nenuostabu, kad pasaulyje vienas po kito atsiranda vadinamieji nakties dangaus draustiniai. >>
skaityti
Tikriausiai daug kam yra kilusi mintis - kas gi atsitiktų, jei Žemė nustotų suktis. Toks scenarijus nėra futuristinis arba mokslinė fantastika, o šiuolaikiniai geologinių reiškinių modeliavimo įrankiai leidžia atsakyti į tokį artimiausiu metu itin mažai tikėtiną, tačiau smalsumą žadinantį klausimą. >>
skaityti
Žemė darosi vis tylesnė. Kabeliais ir palydovais perduodami skaitmeninės televizijos signalai sparčiai keičia analogines transliacijas, taip mažindami į kosmosą skleidžiamų radijo bangų skaičių ir galią. Vartotojams tai leidžia matyti daugiau kanalų ir geresnės kokybės vaizdą. Tačiau už Saulės sistemos ribų galimai egzistuojančių civilizacijų ieškantiems mokslininkams ši tyla sukelia papildomų problemų. >>
skaityti
Praeitoje dalyje aprašėme Alberto Einšteino gyvenimą nuo specialiosios realiatyvumo teorijos paskelbimo 1905-iais iki emigracijos į Jungtines Valstijas 1933-iais metais. Apžvelgėme jo sėkmingą profesinę ir ne tokią sėkmingą politinę karjerą. >>
skaityti
Praeitoje dalyje aprašėme Alberto Einšteino gyvenimą po mokyklos baigimo. Apžvelgėme jo laisvės metus, savamokslišką veiklą, studijos metus bei profesinės karjeros pradžią. Tačiau bendrai kalbant galime pasakyti, kad iki šiol aprašėme Albertą iki specialiosios reliatyvumo teorijos. >>
skaityti
Atgal į praeitį. Tai visiškai įmanomas siekis. Tereikia nukakti į Gomeros salą ir pakilti į aukščiausią jos vietą – Garachonajaus kalną. Pačioje viršukalnėje plytintys lauramedžių miškai auga tokie pat, kokie buvo prieš 10 tūkstančių metų. >>
skaityti
Sintetinė biologija - sritis, kurioje iš pavienių, tarytum statybinių plytų siekiama sukurti tokius organizmus, kurių gamtoje arba nėra, arba negali natūraliai atsirasti. Nenuostabu, kad toks mokslas sukelia nemažai prieštaravimų tarp pačių tyrinėtojų ir visuomenės, tačiau tikriausiai mažai kas abejoja, kad jis pakeis ateities pasaulį. >>
skaityti
Praeitoje dalyje aprašėme garsaus fiziko Alberto Einšteino vaikystę ir mokyklos metus. Daugeliui galėjo būti netikėta staigmena, kad toks didis mokslininkas mokykloje nebuvo pažangus mokinys. Tačiau daugelis psichologų teigia, jog tai gana dažnas atvejis kai kalba eina apie itin daug pasiekusius žmones >>
skaityti
(
