Sutapimais mokslininkai paprastai nesidomi. Jei du dalykai iš tiesų nesusiję, daugiau nieko įdomaus ir nepasakysi. Tačiau, jei sutapimai vis kartojasi, turėtų būti kažkoks gilesnis ryšys. Tada mokslininkai turi ištirti, kas tai yra ir paaiškinti, kodėl tai nėra sutapimas. >>
skaityti
Kartais subjektyviai atrodo, kad kuo vyresni esame, tuo greičiau bėga laikas, tačiau Ispanijos mokslininkų iškelta mokslinė teorija formuluoja priešingą prielaidą – laikas visatoje lėtėja, o galiausiai kažkada ir išvis sustos. „Viskas kažkada, po milijardų metų virs viena amžiams sustingusia akimirka“, - tvirtina Bilbao Baskų šalies universiteto (Ispanija) profesorius Chosė Senovila (José Senovilla). >>
skaityti
Vienas žinomiausių pasaulio mokslininkų Stephenas Hawkingas praėjusią savaitę vykusioje paskaitoje dar sykį pakartojo esąs įsitikinęs, kad mūsų visata buvo sukurta be dieviškojo įsikišimo. >>
skaityti
Pasirodo, įprastos ir juoką sukeliančios optinės iliuzijos gali būti visai rimta mokslinių tyrimų preimonė. Ypač tada, kai tyrinėjamos žmogaus smegenys. Rezultatai yra iš ties įdomūs ir intriguojantys - galite tyrimą išbandyti su savo draugais. >>
skaityti
Sunku sugalvoti svarbesnį ir sunkesnį klausimą. Ar visata egzistavo amžinai? Kai kurie didieji protai teigė, kad nesvarbu, kiek toli praeitin bežvelgtume, visata buvo. Kiti ginčija, kad teisingas priešingas teiginys – turėjo kažkas nutikti, dėl ko kosmosas atsirado. Abiems pusėms tikinant, kad stebėjimai remia jų požiūrį, iki dabar atsakymas rodėsi tolimas, kaip visada. >>
skaityti
Pasiekti Žemės rutulio centrą gyvam, ko gero, įmanoma tik fantastiniuose filmuose. Tikrovėje – vargu. Juk Žemės branduolio temperatūra, kaip manoma, siekia maždaug +5000ºC – vadinasi, akimirksniu išgarintų bet kurį gyvą organizmą. Nereikėtų pamiršti ir milžiniško slėgio – visai įmanoma, jog Žemės branduolyje atmosferos slėgis viršijamas maždaug 3 mln. sykių. Žodis „suspaustų“ šiuo atveju nenusako nė tūkstantosios procento dalies poveikio, kurį padar... >>
skaityti
Johnui Archibaldui Wheeleriui priskiriamas posakis „Jei per dieną neradote nieko keisto, tai buvo nekokia diena.“ Bet antra vertus, keistumas buvo Wheelerio duona kasdieninė. Būnant vienu iš žymiausių XX a. fizikos teoretikų, dalykai, su kuriais jis kasdien susidurdavo – Einšteino reliatyvumo lankstoma erdvė ir laikas, kvantų fizikos netikrumas ir neįmanomumas – daugelio paprastų mirtingųjų protuose kelia sumaištį.
Tačiau viena 1978-ųjų diena netgi Wheeleriui buvo ypatinga. Tada jam pirmą kartą šovė labai keista mintis patikrinti tikėtiną fotonų elgesį. Pusšimčiu metų anksčiau, kvan
Iš tiesų tai žmonės sekuliariuose (mažai arba visai nereliginguose) kraštuose elgiasi moraliau. Ir net jei mitas būtų tiesa, tai nepakeistų pačio evoliucijos egzistavimo fakto, todėl nepateisintų ir jo slėpimo. >>
skaityti
Nors šiuo metu tam tikrose profesinėse srityse būti homoseksualu yra madinga, tokia seksualinė orientacija netgi atveria karjeros galimybes, seksualinės sveikatos medikai pastebi, kad homoseksualių santykių plitimui tai įtakos neturi. Egzistuoja daugybė tyrimų, įrodančių, kad homoseksualo išauklėti neįmanoma. Tai įgimtas dalykas. >>
skaityti
Krikščionių misionierius Danielis Everettas – pirmasis lingvistas, išmokęs piraha genties žmonių, gyvenančių Amazonės džiunglėse, kalbą ir į ją išvertęs Naująjį Testamentą. Keletą metų trukęs susitikimas su kita kultūra D. Everettui baigėsi labai neikėtai. Jis prarado savo tikėjimą. Pristatome ištrauką iš jo knygos „Don't sleep, there are snakes“ (2008) >>
skaityti
Alberto Einšteino bendroji reliatyvumo teorija yra vienas iš žymiausių XX a. fizikos pasiekimų. Paskelbta 1916 m., ji paaiškina, kad tai, ką suvokiame kaip gravitacijos jėgą, iš tiesų atsiranda dėl erdvės ir laiko išlinkimo. Pateikiame žinių apie šią teoriją santrauką, kurioje pateikiami trumpi faktai ir hipotezės, padėsiančios suvokti pačią teoriją, jos pasireiškimų interpretavimą ir dar likusius neaiškumus. >>
skaityti
Sulaukęs 5 metų amžiaus, Volfgangas Amadėjus Mocartas mokėjo groti klavyru ir jau kūrė savo muziką. Mocartas buvo „įgimtas muzikantas“ – turėjo stiprų įgimtą talentą ir tereikėjo mažai pastangų, kad įvaldytų muziką. Nedaugeliui mūsų taip pasisekė. Paprastai muzika turi būti įdiegiama mums mokantis, kartojant ir praktikuojant. Tačiau kitose srityse, pavyzdžiui, kalbėjime ar vaikščiojime, yra kitaip – beveik visi esame „įgimti kalbėtojai“ ir „įgim... >>
skaityti
Apie tai, jog Visata plečiasi, turbūt yra girdėjęs kiekvienas nors kiek astronomija besidomintis žmogus. Taip pat gal kažkur girdėta ir tai, jog plėtimasis vis greitėja. Jei anksčiau to ir nežinojo, daugelis apie šį reiškinį išgirdo prieš keletą savaičių, paskelbus šių metų Nobelio fizikos premijos laureatus. Jais tapo dviejų mokslininkų grupių, atradusių greitėjantį Visatos plėtimąsi, atstovai. >>
skaityti
Tarptautinė astronomų grupė pranešė už Saulės sistemos ribų aptikusi ketvirtą potencialiai gyventi tinkamą planetą. Pasaulis, kuriame galėtų būti vandens ir egzistuoti gyvybė, yra už maždaug 22 šviesmečių nuo Žemės, praneša naujienų agentūra AFP. >>
skaityti
„Tai prasideda nuo klausimo,“ sako Tedas Daeschleris. „Kokie yra gyvybės istorijos lūžio taškai?“ Jis kalba apie evoliucijos inovatyviausius posūkius – pavyzdžiui, kaip pradėjo skraidyti paukščiai, kada žmonės atsiskyrė nuo šimpanzių ir kaip išsivystė žandikauliai. Norint išsiaiškinti šių pokyčių eigą, reikia, kaip paleontologai jas vadina, tranzitinių, pereinamųjų fosilijų – geriau žinomų kaip trūkstamų grandžių. >>
skaityti