Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Bronchinė astma – ką turėčiau žinoti?

2013-05-07 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (1252)
    Share

Bronchų astma – dažniausia lėtinė plaučių liga vaikų amžiuje, o jai būdingi simptomai neretai atsiranda jau pirmaisiais gyvenimo metais. Statistiniais duomenimis Pasaulyje šia liga serga apie 300 milijonų žmonių. Prognozuojama, kad 2025 m. bronchų astma gali sirgti iki 400 milijonų planetos gyventojų.

Pagal GINA bronchų astmos paplitimas skirtinguose pasaulio regionuose nevienodas. Skandinavijoje ir Baltijos šalyse paplitimas siekia apie 4,9 proc., Jungtinėje Karalystėje ir Airijos respublikoje iki 16,1 proc., Vakarų Europoje apie 5,9 proc., Artimuose Rytuose apie 5,8 proc., Centrinėje Amerikoje apie 3,8 proc., Pietų Amerikoje apie 9,9 proc., Karibų Jūros Salyne apie 10,4 proc.. Lietuvoje 2002 m. atlikto ISAAC tyrimo duomenimis 6-7 m. vaikų amžiaus grupėje astmos simptomų paplitimas siekė 2,6 proc.. 

Kosulys, dusulys, švokštimas, sunkumas krūtinėje yra pagrindiniai astmos simptomai, kurie gali pasireikšti bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje. Dažniausi dirgikliai provokuojantys simptomus – aplinkos dulkės, kvapai, žiedadulkės, gyvūnų plaukai, rūkalų kvapas, šilto-šalto oro kaita, fizinis krūvis. Astmos paūmėjimus ypač dažnai provokuoja peršalimo ligos, kuriomis dažnai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Iš ypatingai nepalankių aplinkos dirgiklių vaikams norėčiau pažymėti pasyvaus rūkymo ir namuose laikomų gyvūnų poveikį. Naminių gyvūnų įtaka gali būti tiesioginė ir netiesioginė, tiesioginė – kai nuolat kontaktuojama su gyvūnu ir netiesioginė – per glaudų kontaktą su kitais asmenimis kontaktuojančiais su gyvūnais, pvz. katėmis. 

Norėčiau atkreipti dėmesį ir į psichologinės savijautos sąsajas su bronchinės astmos paūmėjimo simptomais. Jei simptomai palengvėja savaitgaliais, atostogų metu, o pradeda stiprėti sekmadienio vakare ar pirmadienį, reiškia, kad yra problemų susijusiu su ugdymo įstaigos lankymu ar darbu. Tokį astmos simptomų paūmėjimo periodiškumą reikėtų laiku pastebėti ir spręsti iškilusias problemas. 

Gyvenimo būdas sergant astma. Į ką atkreipti dėmesį kasdieniniame gyvenime. Jeigu Jums diagnozuota astma, reikia priminti, kad ši liga kol kas pilnai neišgydoma. Ši liga gali Jus varginti trumpai arba gali būti skirta visam gyvenimui. Todėl, norite ar nenorite – teks su ja draugauti. Kuo geriau suprasite ligos simptomus, stebėsite provokuojančius veiksnius, sąžiningai vartosite gydytojo paskirtus vaistus, tuo bus lengviau ją valdyti. 

Sergančiojo astma gyvenimo būdas labai priklauso nuo to, kam žmogus yra alergiškas. Ypač sudėtinga, jeigu nustatyta alergija namų dulkių erkutei. Net ir labai kruopščiai valant namus, 100 proc. jų pašalinti nepavyksta. Jeigu žmogus alergiškas katės alergenui ir laiko katę, tai jos atsisakius, alergenas namuose gali būti aptinkamas net penkerius metus. Katės alergenas yra labai skvarbus. Dažnai žmonėms alergijos požymius sukelia tarakonų alergenai, jų pašalinimas taip pat yra sudėtingas. Labai sunku tiems, kuriems astmos ir alerginės slogos požymius sukelia žiedadulkės. Jie, kaip dauguma mūsų, negali gėrėtis bundančiu pavasariu, vaikščioti po pievas ar žydinčius sodus. 

Ar svarbi mityba sergant astma? Dažnai klausima, ar svarbi mityba sergant bronchų astma. Manau, kad mityba lėtinių ligų atvejų yra vienas iš svarbesnių profilaktikos veiksnių. Tik tinkamai maitinantis stiprinama imuninė sistema, nuo kurios priklauso organizmo gebėjimas kovoti su įvairiais aplinkos alergenais, atsilaikyti prieš galybę virusų ir bakterijų. 

Jeigu žmogų vargina alerginė sloga ir yra nustatytas jautrumas žiedadulkėms, jų žydėjimo metu nepatartina valgyti tam tikrų maisto produktų. Be to, yra pastebėtos giminingos arba kitaip vadinamos kryžminės reakcijos tarp atitinkamų maisto produktų ir žiedadulkių. 

Minėtos reakcijos kiekvienam žmogui yra labai individualios, todėl nebūtina atsisakyti visko. Reikia stebėti organizmo reakciją ir jeigu alergijos simptomai pasikartojo, konkretaus produkto ir gaminių su juo nevartoti bent 6 mėnesius. Tačiau norint išvengti alerginės reakcijos pasikartojimo, būtina griežtai eliminuoti (pašalinti) kaltąjį produktą. Net ir mažiausias kontaktas gali būti pavojingas, pvz. alergija riešutams ir bučinys, alergija žuviai ir žuvies kvapas, alergija arachiso riešutams ir arachiso aliejui, alergija saulėgrąžoms ir kepiniams su jomis bei aliejui ir pan. 

Verta prisiminti, kad alergija riešutams ir žuviai (jos atskiroms rūšims), išlieka visą gyvenimą, geriau neeksperimentuoti. Jokie vaistai nepadės, jeigu jūs ir toliau draugausite su kaltuoju maisto produktu. O lankydamiesi viešose maitinimo įstaigose, pasakykite ar pateikite sąrašą produktų, kurių negalite valgyti, tai jau tampa įprasta. Parduotuvėse studijuokite etiketes. 

Diagnozavus bronchų astmą dažnai kyla klausimas, ar astmos vaistus reikia vartoti reguliariai? Jeigu diagnozuota astma ir paskirti vaistai, juos vartoti reikia taip kaip paskyrė gydytojas. Tik gydytojas gali keisti, sumažinti vaisto dozę ar nutraukti gydymą. Vaistų dozės ir gydymo trukmė priklauso nuo astmos sunkumo laipsnio (lengvas, vidutinis, sunkus), taip pat nuo astmos eigos (kontroliuota, dalinai kontroliuota, nekontroliuota). 

Blogai, jeigu pacientas pasijutęs kiek geriau, atsisako astmos vaistų. Uždavus klausimą „kaip jūsų savijauta“, dažnas apibūdina kaip gerą. Tačiau išsamesnė apklausa ir klinikiniai požymiai parodo, kad vis dėl to yra sveikatos problemų dėl astmos. Astma trukdo normaliam fiziniam aktyvumui, sunku lipti laiptais, sunkiau atlikti dienos darbus, trikdo miegą. 

Klinikinės studijos rodo, kad gera astmos ligonių priežiūra ir medikamentinis gydymas užtikrina gerą šių pacientų gyvenimo kokybę. Kontroliuojant astmą, gydytojai vadovaujasi pasaulinėmis rekomendacijomis – GINA. Pagal šias rekomendacijas vienas iš ilgalaikių astmos valdymo tikslų - neribotas astmos ligonio aktyvumas. Fizinis aktyvumas yra svarbus žingsnis į sveiką gyvenseną, kasdieniniai žaidimai ir sportas yra svarbūs augantiems vaikams. 

Doc. dr. Eglė Vaitkaitienė
Gyd. alergologė – pulmonologė
LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Eglė Vaitkaitienė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
46(3)
39(0)
26(1)
23(2)
21(0)
19(2)
17(0)
16(4)
15(0)
15(7)
Savaitės
161(1)
104(1)
101(7)
76(5)
66(0)
Mėnesio
112(15)
112(21)
110(9)
110(8)