Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Skiepyti ar neskiepyti? Lietuvoje ketinama izoliuoti neskiepytus vaikus

2014-03-03 (58) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (1459)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Sveikatos apsaugos ministras rengiasi neskiepytų vaikų neįleisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Kai kurie tėvai prieš tokią ministro iniciatyvą ketina kovoti mitinguose.

Užsimojo prieš tėvus

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ketina pakeisti Lietuvos higienos normą, kuria privalo vadovautis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos. Naujajame įsakyme bus nurodyta, kad priimant vaiką į daželį, jo vadovams turi būti pateiktas Vaiko sveikatos pažymėjimas. Tokį pažymėjimą bus privaloma pateikti ir kasmet.

Jei pažymėjime bus nurodyta, kad vaikas nepaskiepytas pagal patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba paskiepytas ne visais skiepais, tokio vaiko į darželį nepriims. Jeigu įsakymas bus patvirtintas, neskiepyti vaikai į daželius nepateks jau nuo šio rugsėjo.

Rengia mitingą

Šešių vaikų tėvas jonaviškis Andrius Lobovas valstybinę skiepijimų programą vadina „vienu baisiausių banditizmo atvejų“, nes skiepijimai yra svarbiausia priežastis, kodėl daugėja ligų: jei nebūtų skiepijama, neegzistuotų apie 90 ligų – sinusitų, laringitų, bronchitų ir t. t. Anot vyro, kol žmonės nebuvo pradėti masiškai skiepyti, šių ligų Europoje beveik nebuvo. Todėl kovo 17 dieną Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų, jis su bendraminčiais rengia mitingą prieš skiepijimą.

„Turiu begalę įrodymų, kad skiepijimai yra daugybės ligų priežastis. Vienintelis dalykas, ko man trūksta – tai skiepo tyrimas. Tikriausiai būtų lengviau nusipirkti atominį ginklą, nei skiepą“, – teigia 7 metus su skiepų pramone kovojantis vyras. Jis skiepą norėtų nusiųsti nepriklausomiems tyrėjams Berlyne, kad šie ištirtų jo sudėtį. Tada jis turėtų įrodymą, kad skiepuose yra sunkiųjų metalų, kurie vaikams gali sukelti įvairių ligų.

A.Lobovas teigia, kad tėvai net neperskaito, kas surašyta lapelyje, kurį medikai duoda jiems pasirašyti. O ten parašyta, kad tėvai žino, jog vakcinos gali sukelti ligų, tarp jų ir paralyžių, klausos, regos praradimą, ir su tuo sutinka. „Visiems patariu: paduokite tą lapelį medikui, tegul jis pasirašo, kad prisiima atsakomybę už vaiko sveikatą“, – aiškino kovotojas ir pridūrė, jog vakcinos dažnai gaminamos nuo kelių ligų, bet žmogus serga viena liga, o ne keliomis. Jonaviškis priekaištauja, kad poliklinikose nėra imunologų, kurie pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas turėtų iš pradžių ištirti vaiko imuninę sistemą ir tik paskui jis būtų skiepijamas.

A.Lobovas turi šešis vaikus: vyriausiajam – 21-eri, mažiausiajai – metukai. Du jauniausieji yra neskiepyti. Jų tėvas teigia, kad skirtumas tarp skiepytų ir neskiepytų vaikų – milžiniškas. Ir ne tik sveikatos, bet ir mentaliteto.

Saugi aplinka

„Skiepijimai yra efektyviausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė per visą žmonijos istoriją. Ministro sprendimas leistų sumažinti vakcinomis valdomų infekcijų plitimo kolektyvuose riziką“, – komentuodamas siūlymą į darželius priimti tik paskiepytus vaikus sakė Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ligų vyriausiasis respublikos specialistas prof. Vytautas Usonis.

Jis teigė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose visiems vaikams turi būti sudaryta saugi aplinka. Dėl to įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, tam skiriamos valstybės lėšos. „Logiška, kad tėvų būtų prašoma pažymos apie vaiko skiepijimą – taip vaikų ugdymo kolektyvuose būtų sudaryta saugi epidemiologinė aplinka“, – tvirtino profesorius ir pridūrė, kad toks sprendimas užtikrintų Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad valstybės pripažįsta vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atkūrimo priemonėmis ir rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis.

„Skiepijimų efektyvumas ir saugumas yra įrodytas daugybe tyrimų. Lietuvoje naudojamos tik ES registruotos ir saugios vakcinos, tos pačios, kaip ir kitose ES šalyse, nuolat analizuojami ir lyginami su kitų šalių duomenimis vakcinų nepageidaujami poveikiai. Dažniausiai šie poveikiai yra nesunkūs, trumpalaikiai ir praeina be gydymo, todėl kai kurių tėvų keliamos abejonės dėl Lietuvoje naudojamų vakcinų saugumo ir efektyvumo yra nepagrįstos“, – teigė profesorius.

Kai kurios vakcinomis valdomos ligos tapo itin retos, tačiau jų sukėlėjai nenustoja egzistuoti visuomenėje, ligų galima ir įvežti iš kitų šalių, todėl kai paskiepijami ne visi vaikai, po tam tikro laiko neišvengiamai kyla ligų protrūkių. Tai ne kartą patvirtino ir Lietuvos, ir tarptautinė patirtis.

„Reikia nepamiršti, kad kolektyvuose yra ir vaikų, kurių dėl jų sveikatos būklės skiepyti negalima. Tokia sveikatos būklė gali lemti itin sunkią infekcinę ligą, todėl labai svarbu iki minimumo sumažinti užkrato atsiradimo vaikų kolektyve tikimybę. Tai galima pasiekti skiepijant visus sveikus vaikus“, – aiškino V.Usonis. Dabar didžioji dalis ugdymo įstaigas lankančių vaikų yra paskiepyti.

Ligos niekur nedingo 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai 2–3 milijonus gyvybių, bet tam reikia, kad šalyje būtų paskiepyta ne mažiau kaip 95 proc. žmonių. „Sukūrus vakcinas pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: buvo likviduoti raupai, vis mažiau sergama poliomielitu, mažinamas sergamumas tymais, gerokai sumažėjo sergamumas difterija, stablige, hepatitu B, raudonuke ir daugeliu kitų ligų. Dabar skiepais galima kontroliuoti 28 ligas“, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

Tačiau gydytoja pridūrė, kad didžiulis vakcinomis valdomų ligų sergamumo sumažėjimas sukėlė ir paradoksalių rezultatų: visuomenė užmiršo buvusį ligų paplitimą bei sunkumą ir neadekvačiai sureikšmina nepageidaujamus vakcinų poveikius. „Dauguma jaunų tėvų nėra matę sergančiųjų tymais, parotitu, raudonuke, poliomielitu, difterija, stablige ar kokliušu ir šių ligų sukeltų komplikacijų. Todėl dalis jų kelia klausimą, ar reikia skiepijimo. Kai kurios ligos, pavyzdžiui, poliomielitas ir difterija, išsivysčiusiose šalyse išnyko. Tačiau kituose pasaulio regionuose ir toliau būna jų protrūkių. Keliautojai ar imigrantai gali lengvai ligų atvežti į šalis“, – tikino D.Razmuvienė.

Nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. vasario į Australiją, Naująją Zelandiją, Japoniją, Kanadą ir Jungtinę Karalystę tymai buvo atvežti iš Filipinų. O sausio pabaigoje vienoje Suomijos mokykloje tymais susirgo 50 mokinių. Visi buvo neskiepyti. Infekciją išplatino mokinys, grįžęs iš kelionės užsienyje.

Ligos niekur nedingo, jos tik nuslopintos. Pavyzdžiui, Japonija 1975 m. nutraukė skiepijimą kokliušo vakcina. Trejus metus iki nutraukiant skiepijimą šalyje buvo registruota 400 susirgimų kokliušu ir 10 jo sukeltų mirčių. Per trejus metus po skiepijimo nutraukimo buvo užregistruota 13 tūkst. susirgimų kokliušu ir 13 jo sukeltų mirčių.

„Vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo vaikus tikėdamiesi, kad infekcinės ligos juos aplenks. Svarbiausias tokio elgesio veiksnys yra žmonių nerimas dėl vakcinų saugumo“, – sakė gydytoja.

Vakcinos vertinamos kaip saugūs vaistiniai preparatai, nepageidaujamos jų sukeliamos reakcijos dažniausiai yra lengvos (paraudimas, patinimas) ir praeina savaime. Sunkių reakcijų pasitaiko ypač retai. Kasmet Lietuvoje atliekama 800 tūkst. skiepijimų ir užregistruojama iki 50 nepageidaujamų reakcijų. Beje, jų neužregistruota daugiau net tada, kai nuo 2013 m. tėvams leista teikti pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas.

Kada skiepyti vaiką?

* tuberkuliozės vakcina – 2–3 gyvenimo dieną;

* hepatito B vakcina – 2–3 gyvenimo dieną, 1 mėn., 6 mėn., 12 metų (jei neskiepyta nuo gimimo);

* kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito vakcina – 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 metų;

* tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina – 15–16 mėn., 6–7 metų;

* difterijos, stabligės vakcina – 15 metų.

Skiepų specialistė D.Razmuvienė teigė, kad dabar skiepijant galima kontroliuoti 28 ligas.

Pernai balandį programinės įrangos bendrovės „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas su Jungtinių Arabų Emyratų šeichu Mohammedu bin Zayedu bin Sultanu Al Nahyanu sutarė per artimiausią dešimtmetį paskiepyti visus islamo šalių vaikus.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(1)
Visi šio ciklo įrašai:
2014-03-03 ->
Skiepyti ar neskiepyti? Lietuvoje ketinama izoliuoti neskiepytus vaikus
2014-02-13 ->
2013-08-24 ->
2013-08-24 ->
Komentarai (58)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Alė Sima
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
67(4)
47(0)
40(0)
37(0)
26(0)
17(7)
16(1)
16(0)
11(3)
Savaitės
104(1)
87(0)
87(4)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)