Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Netgi nedidelis stresas gali sukelti nevaisingumą

2014-04-02 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (522)
    Share

Tai užburtas ratas. Naujo tyrimo duomenimis, stresas gali sukelti moterų nevaisingumą. Tai galėtų paaiškinti kai kuriuos atvejus, kai porai diagnozuojamas nevaisingumas, nors kokių nors akivaizdžių medicininių priežasčių nerandama. Ilgiau nei įprastai nepastojant, kyla stresas, taigi, problema gali tapti pati save kurstančia.

Ryšys tarp kasdienio streso ir nevaisingumo įtartas jau seniai, bet tvirtų įrodymų trūko. Moterims, kurioms taikomas vaisingumą skatinantis gydymas, paprastai patariama vengti streso, bet ne eilinėms pastoti siekiančioms moterims. Vidutiniškai viena iš septynių porų Jungtinėje Karalystėje turi vaisingumo problemų ir iš jų maždaug ketvirčiui nerandama jokios žinomos medicininės priežasties, ir jiems diagnozuojamas „nepaaiškinamas nevaisingumas“.

Norėdama ištirti streso vaidmenį, Courtney Lynch iš Ohio valstijos universiteto Columbuse su kolegomis surinko 373 pradėjusių stengtis natūraliai pastoti moterų seilių pavyzdžius ir išmatavo fermento alfa amilazės, streso žymens, lygį.

Mažiau sekso?

Po metų reguliarių lytinių santykių sekso nesisaugant, apie 13 procentų porų pastoti nepavyko, tad jos atitiko standartinį nevaisingumo apibrėžimą. Trečdaliui moterų, kurių alfa amilazės lygis buvo didžiausias, tikimybė atsidurti nevaisingoje grupėje buvo dvigubai didesnė, nei moterims su žemiausiu lygiu.

Ankstesniame tyrime, Lynch komanda išsiaiškino, kad turinčioms aukštą streso fermentų lygį moterims buvo šiek tiek mažesnė tikimybė pastoti per pirmą bandymo mėnesį. Tačiau tai pirmas kartas, kai alfa amilazė buvo susieta su klinikiniu nevaisingumu.

Bet šis tyrimas neparodo, koks gali būti to mechanizmas. Taip pat nebuvo aiškintasi, ar vyrų streso lygis ir daro poveikį. Melanie Davies iš ULC klinikų sako, kad tai gali veikti per tiesioginį streso poveikį kūnui arba dėl to, kad stresą patiriantys žmonės paprastai mažiau mylisi.

Porų buvo paprašyta fiksuoti, kada jie mylisi, ir skirtumas tarp turinčių aukščiausią alfa amilazės lygį ir žemiausią buvo labai mažas. Bet Davies sako, kad kartais žmonės tokiuose tyrimuose meluoja apie lytinių santykių dažnį.

Žinojimas yra jėga

Jacky Boivin iš Cardiffo universiteto, JK, anksčiau parodžiusi, kad stresas nepaveikia dirbtinio apvaisinimo procedūras atliekančių porų, įspėja, kad naujausi atradimai gali žmonėms sukelti dar didesnį stresą. „Gali būti ir kitų dalykų, į kuriuos pora turėtų kreipti dėmesį, pavyzdžiui, dažniau mylėtis ir nerūkyti,“ sako ji.

Bet Lynch nesutinka. Ji mano, kad žinojimas, jog stresas gali būti kai kurių nepaaiškinamų nevaisingumų priežastis, gali padėti poroms imtis veiksmų.

„Jei nepavyksta pastoti penkis šešis mėnesius, visai prasminga būtų pasiūlyti pagalvoti apie kokią nors streso mažinimo programą,“ sako ji. „Įrodyta, kad tokie dalykai, kaip joga, meditacija ar reguliari kasdienė mankšta mažina stresą. Geriausia pabandyti surasti kažką, kas tinka jūsų gyvenimo stiliui.“

Žurnalo nuoroda: Human Reproduction, DOI: 10.1093/humrep/deu032


Clare Wilson
New Scientist

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
59(5)
39(0)
32(0)
19(0)
13(0)
12(1)
Savaitės
135(13)
128(12)
86(1)
85(7)
83(6)
Mėnesio
139(3)
139(0)
135(13)
134(2)
132(10)