Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Aukštų ir žemų žmonių sveikata: kuriems nenuskilo?

2015-05-13 (2) Rekomenduoja   (25) Perskaitymai (2324)
    Share

Aukštiems žmonėms kyla praktinių problemų, pavyzdžiui, lėktuve trūksta vietos ištiesti kojas, bet ūgis turi ir privalumų. Praeitą mėnesį tyrėjai iš Ohajo valstijos universiteto pareiškė, kad aukšti žmonės statistiškai yra protingesni už žemesnio ūgio žmones, be to, jie pasižymi geresniais socialiniais įgūdžiais.

Mokslininkų teigimu, tai paaiškina ankstesnių tyrimų išvadas, kuriose teigiama, kad aukšti žmonės daugiau uždirba – per 30-ies metų karjerą apytikriai 140 tūkst. eurų daugiau, rašo „The Daily Mail“.

Be to, išsiaiškinta, kad aukšto ūgio žmonės rečiau nei žemo ūgio žmonės serga širdies ligomis. Tiesą sakant, mokslininkus šiuo metu itin domina ryšys tarp žmogaus ūgio ir sveikatos bei potencialios ligų – nuo silpnaprotystės iki insulto – rizikos. Beje, aukštas ūgis ne visuomet nulemia geriausią sveikatą...

Žemesnio ūgio žmonėms gresia didesnė silpnaprotystės rizika

Nemažai tyrimų įrodė, kad žmogaus ūgis yra susijęs su rizika susirgti silpnaprotyste. Ko gero svariausi įrodymai pateikti tyrime, kurio išvados lapkričio mėnesį buvo paskelbtos leidinyje „British Journal of Psychiatry“. Tyrime išanalizuoti 18-os ankstesnių tyrimų duomenys. Išvadose teigiama, kad žemesniems nei 167 cm ūgio vyrams gresia 36 proc. didesnė silpnaprotystės rizika, nei aukštesniems nei 177 cm ūgio vyrams.

Tai nereiškia, kad žemas ūgis yra silpnaprotystės priežastis. Žemas ūgis gali būti nulemtas tam tikrų sunkumų gyvenimo pradžioje, pavyzdžiui, streso, ligos ar nepilnavertės mitybos, ir būtent todėl žmogus gali turėti polinkį į silpnaprotystę, sako tyrimui vadovavęs dr. Tomas Russas, dėstantis senyvo amžiaus psichiatriją Edinburgo universitete.

Jo teigimu, stresai ankstyvame gyvenime gali paveikti žmogaus kognityvinį rezervą – smegenų atsparumą amžiaus nulemtiems pažeidimams: „Žmonės silpnaprotystę vertina kaip senyvo amžiaus ligą, bet jos rizikos veiksniai juk sukaupiami per visą gyvenimą.“ Tačiau nepamirškime, kad bendra silpnaprotystės rizika yra gana nedidelė – ja suserga vienas iš 20-ies vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių – tad ir riziką didinantys veiksniai yra gana maži.

Kaip ūgis apsaugo širdį

Žemo ūgio žmonių nėra kuo nudžiuginti ir kalbant apie širdies sveikatą. Praeitą mėnesį Lesterio universiteto paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad jie labiau linkę sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Mokslininkai išsiaiškino, kad 153 cm ūgio žmogui gresia 32 proc. didesnė rizika susirgti širdies liga, nei 167 cm ūgio žmogui.

Ši išvada nėra nauja. 2012 m. leidinyje „International Journal of Epidemiology“ paskelbtame tyrime, kuriame išanalizuoti daugiau nei milijono žmonių duomenys, rastos akivaizdžios sąsajos tarp žemo ūgio ir didesnės rizikos mirti nuo širdies ligos, insulto ar širdies nepakankamumo.

Naujausiame tyrime daroma prielaida, kad šią sąsają nulemia genai, o ne aplinkos veiksniai, tokie kaip dieta. Mokslininkai išanalizavo 180 genetinių variacijų, kurios kontroliuoja ūgį, ir išsiaiškino, kad variacijos, nulemiančios žemesnį ūgį, taip pat nulemia ir cholesterolio bei riebalų lygį ir apskirtai riziką susirgti širdies ligomis.

Kita teorija teigia, kad aukštesnių žmonių vainikinės kraujagyslės didesnės, tad jos ilgiau neužsikemša riebalais, teigia epidemiologas Davidas Wormseris, vadovavęs 2012 m. tyrimui.

Vėžiu dažniau serga aukšti žmonės

Tačiau aukšto ūgio žmonės sveikesni ne visose srityse. 2013 m. JAV Alberto Einsteino medicinos koledžo epidemiologas, dr. Geoffrey Kabatas paskelbė tyrimą apie moteris po menopauzės, kurio išvadose teigiama, kad kiekvieni papildomi 10 ūgio centimetrų visų vėžio rūšių riziką padidina 17 procentų. Tad, tyrėjų teigimu, 165 cm ūgio moteriai gresia būtent tiek procentų didesnė rizika nei 175 cm ūgio moteriai.

Aukštesniems žmonėms gresia didžiausia melanomos (odos vėžio), žarnyno, gimdos, inkstų ir skydliaukės vėžio rizika. Ištyręs vyrų duomenis, dr. Geoffrey Kabatas išsiaiškino, kad kiekvieni papildomi 10 ūgio centimetrų jiems vėžio riziką padidina 5 proc.

Kodėl taip yra?

Vėžį sukelia nekontroliuojamai augančios nenormalios ląstelės, tad veiksniai, susiję su sustiprėjusiu augimu vaikystėje ir paauglystėje, gali didinti ir vėžio riziką, sako tyrėjas.

Viena teorija teigia, kad aukšto ūgio žmonių organizme yra didesnis kiekis baltymo, vadinamojo insulino tipo augimo faktoriaus (IGF), kuris išsiskiria reaguodamas į augimo hormonus ir taip pat yra siejamas su vėžiu. Kita versija teigia, kad aukštesnių žmonių organizme apskritai yra daugiau ląstelių, nes jų organai didesni. Tad jiems gresia ir didesnė rizika, kad viena iš ląstelių mutuos, sako dr. G. Kabatas.

Tačiau jis pabrėžia, kad su ūgiu susijusi rizika yra gana maža, bent jau pastebimai mažesnė nei rizika, susijusi su rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu ir ilgalaikiu buvimu saulėje. Pavyzdžiui, rūkantiems žmonėms gresia 2 tūkstančius procentų didesnė rizika susirgti onkologinėmis ligomis nei žmogui, kuris niekada nerūkė.

Aukštos moterys dažniau susilaukia dvynių

2006 m. JAV buvo atliktas tyrimas, kuriame palygintas jaunų mamų ūgis. Paaiškėjo, kad dvynukų ar trynukų susilaukusios moterys statistiškai buvo 2,5 cm aukštesnės nei vidutinio ūgio.

Tyrimui vadovavęs Long Ailando žydų medicinos centro ginekologas akušeris dr. Gary Steinmanas teigia, kad tai taip pat gali būti susiję su insulino tipo augimo faktoriumi (IGF). Pasak jo, viena iš IGF funkcijų – paveikti kiaušides, kad jos taptų jautresnės folikulus stimuliuojančiam hormonui, skatinančiam kiaušides gaminti kiaušinėlius. Didesnis jautrumas šiam hormonui padidina tikimybę, kad vieno ciklo metu subręs du kiaušinėliai, o tai savo ruožtu padidina daugybinio nėštumo tikimybę. Ankstesni tyrimai parodė, kad žemesnio ūgio žmonių organizme IGF lygis mažesnis.

Žemesni žmonės dažniau jaučiasi niekinami

Ūgis taip pat siejamas su mūsų emocine būkle. Kai kurių tyrimų išvadose teigiama, kad aukštesni žmonės yra laimingesni. 2005 m. Švedijoje atlikto tyrimo duomenimis, žemesnio nei vidutinio ūgio vyrai žudosi dukart dažniau lyginant su vyrais, kurių ūgis didesnis nei vidutinis.

Statistiškai įvertinus visą tiriamąją grupę, paaiškėjo, kad kiekvieni papildomi 5 ūgio centimetrai savižudybės riziką sumažina 9 procentais, netgi atsižvelgus į tokius veiksnius, kaip svoris ar finansinė padėtis. Tyrėjai pateikė kelis paaiškinimus. Jų teigimu, augimą pristabdyti gali vaikystėje patirtas psichologinis stresas, ypač jei sąlygos šeimoje buvo nepalankios, be to, žemesnio ūgio vaikai patiria diskriminaciją.

Pernai Oksfordo universiteto profesorius Oliveris Freemanas atliko eksperimentą, kuriame 60 moterų su virtualios realybės įranga leidosi į dvi virtualias keliones Londono metro. Antrosios kelionės metu jis neįspėjęs moterų pakeitė perspektyvą, kad jos pasaulį matytų taip, lyg būtų visa galva žemesnės nei yra. Visos moterys buvo psichiškai sveikos, bet visos po eksperimento skundėsi, kad antroje kelionėje jautėsi nepilnavertės, silpnos, nekompetentingos ir paranojiškos.

„Iš evoliucinio požiūrio, ūgis yra fizinės jėgos, iš čia – galios, dominavimo ir aplinkinių pagarbos rodiklis“, – sako profesorius O. Freemanas, ir priduria, kad aukštesniems žmonėms šis pasąmoninis aplinkinių nusistatymas ko gero yra naudingas.

Jiems gresia didesnė apkurtimo rizika

Kelių tyrimų rezultatai parodo, kad žemesnio ūgio žmonės turi didesnį polinkį į klausos sutrikimus.

2003 m. leidinyje „British Medical Journal“ buvo paskelbtas švedų mokslininkų tyrimas, kuris parodė, kad žemas ūgis siejamas su keliose šeimos kartose pasikartojančia apkurtino problema.

Iš grupės vyrų, dirbančių triukšmo sąlygomis, žemesnio ūgio vyrai buvo triskart labiau linkę apkursti nei aukštesni darbininkai. Tyrėjai padarė prielaidą, kad šį dėsningumą ko gero nulemia žemesnis IGF lygis. Spėjama, kad šis hormonas svarbus vidinės ausies sraigės formavimuisi.

Užtat žemesnio ūgio vyrai ilgiau gyvena

Kelių aukštojo mokslo įstaigų, įskaitant Havajų universitetą, mokslininkų atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad viena iš priežasčių, kodėl žemesnio ūgio vyrai gyvena ilgiau, gali būti apsauga nuo vėžio. Mokslininkai ištyrė 8003 japonų kilmės amerikiečius vyrus ir išsiaiškino, kad tie iš jų, kurių ūgis nesiekė 160 cm, gyveno ilgiau nei tie, kurie buvo aukštesni nei 164 cm.

Tyrėjai išsiaiškino, kad žemesnių vyrų organizme dažniau yra apsauginė geno, atsakingo už senėjimą ir ilgaamžiškumą, variacija. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tokią geno variaciją turintys vyrai rečiau serga onkologinėmis ligomis, jų organizme mažesnis insulino kiekis.

Kito tyrimo, kuris buvo paskelbtas 2012 m. ir kuriame buvo analizuojami duomenys vyrų, gimusių 1866–1915 m. Sardinijoje, išvadose teigiama, kad žemiausi vyrai (ūgis iki 161 cm) gyveno dviem metais ilgiau nei aukštesni vyrai.

Aukštesniems žmonėms gresia didesnė kaulų lūžių rizika

Keli tyrimai, įskaitant 1995 metais paskelbtą leidinyje „New England Journal of Medicine“, parodė, kad aukštesnio ūgio vyrams ir moterims gresia didesnė klubų kaulų lūžių rizika.

Vienas iš galimų aiškinimų – aukštesnio ūgio žmonės krenta iš didesnio aukščio, tad smūgis būna didesnis, todėl padidėja tikimybė, kad lūš kaulas. Tačiau kai kurie tyrėjai sako, kad šį aukšto ūgio nulemtą sąlygotumą kompensuoja tai, kad aukštesnių žmonių kaulai yra stipresni.

„Įdomus pastebėjimas, – sako konsultuojantis chirurgas ortopedas–traumatologas Zameeras Shahas iš Šv. Tomo ligoninės ir Londono tilto ligoninės. – Bet egzistuoja daug kitų svaresnių kaulų lūžių rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, sėdimas gyvenimo būdas, nepilnavertė mityba, aukštas kūno masės indeksas ir pusiausvyros sutrikimai.“

... ir didesnė rizika, kad kojoje susidarys kraujo krešulys

Norvegijoje atlikto tyrimo, kuris buvo paskelbtas 2011 m., išvadose teigiama, kad ne žemesniems nei 183 cm ūgio vyrams gresia didesnė venų trombozės rizika nei vyrams, kurių ūgis 173 cm ar mažiau.

Giliųjų venų trombozės atveju krešulys susiformuoja giliosiose venose, paprastai kojose. Aukštesnėms moterims taip pat gresia didesnė rizika, o didžiausia rizika gresia abiejų lyčių atstovams, kurie yra ir aukšti, ir turi antsvorio.

Tyrimui vadovavusi Sigrid Braekkan daro prielaidą, kad „aukštesnių žmonių organizme kraujas turi nukeliauti didesnį atstumą, todėl kojose kraujotaka gali sulėtėti ir taip didėja rizika, kad kraujagyslės užsikimš.“

Ūgis ir aistra

Pernai buvo atliktas tyrimas – Niujorko universiteto mokslininkai ištyrė 5 tūkstančius šeimų. Paaiškėjo, kad vyrams, kurių ūgis yra 170 cm ar mažesnis, gresia 32 procentais mažesnė skyrybų tikimybė.

Tyrėjų teigimu, šį dėsningumą ko gero nulemia tai, kad žemesnio ūgio vyrai rečiau ir vėliau veda, tikriausiai dėl to, kad dalyvauja atrankos procese – kai kurios moterys nusprendžia nutraukti su jais santykius dar iki vedybų. Taip pat egzistuoja prielaida, kad žemesnio ūgio vyrai daugiau padeda buityje, nei aukštesni vyrai.

Leidinyje „Journal of Sexual Medicine“ pernai buvo paskelbtas mokslininkų iš Debreceno universiteto Vengrijoje tyrimas, kurio išvadose teigiama, kad žemesnio ūgio vyrai mylisi dažniau – statistiškai dažniausiai mylisi vyrai, kurių ūgis yra 170 cm ar mažiau.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(26)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(25)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
87(6)
43(0)
31(1)
29(2)
22(0)
21(0)
17(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
138(3)
132(13)
83(1)
83(7)
80(0)
Mėnesio
139(0)
138(3)
131(2)
131(10)
126(2)