Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Paradoksas: medicinos studentai pritaria skiepams, bet… patys jų vengia

2015-06-10 (0) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (874)
    Share

Dar mokslų metų pradžioje medicinos srities studentams buvo nupirkta keli tūkstančiai vakcinų nuo hepatito B, nes, kaip žinia, jiems rizika užsikrėsti šiuo virusu tikrai didelė. Tačiau baigiantis akademiniams metams paaiškėjo, kad didžioji dalis vakcinų gali keliauti į šiukšliadėžę, mat būsimiesiems medikams tokia galimybė nepasirodė patraukli. Kyla tik vienas klausimas – kodėl medikai, raginantys skiepytis visuomenę, patys neskuba to daryti?

Pinigai į balą

Atrodytų, kas atsisakytų ko nors naudingo, jei tai siūloma dar ir nemokamai? Ogi medicinos studentai. Šalies valdininkai norėjo, kad būsimieji gydytojai, slaugytojai ateityje nerizikuotų savo sveikata ir pasiskiepytų nuo hepatito B, kuriuo užsikrėsti galima gana paprastai, kai dirbi gydymo įstaigoje. Tačiau studentai, matyt, turi kitą nuomonę.

Vilniaus universiteto medicinos studentams buvo skirta 620 skiepų dozių, tačiau pasiskiepijo vos penkiasdešimt. Iš viso medicinos studentams visoje Lietuvoje nupirkta daugiau nei 3,5 tūkstančių skiepų dozių.

Vakcinoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo išleista daugiau nei 50 tūkstančių eurų, tačiau dalis tų pinigų gali būti paleisti vėjais, jei medicinos studentai ir toliau ignoruos galimybę pasiskiepyti. Blogiausia padėtis – tarp kolegijose mediciną studijuojančių studentų, taip pat tarp odontologų.

Kodėl? „Dėl kokių priežasčių studentai nesiskiepija, reikėtų klausti jų pačių, tačiau tokią tendenciją pastebėjome dar anksčiau. Vakcinų poreikis buvo apskaičiuotas kartu su šeimos gydytojais, mokslo įstaigomis. Galvosim, ką daryti su atlikusiomis dozėmis, nes išmesti jas būtų tiesiog gaila“, – sakė Valstybinės ligonių kasos atstovė Lina Bušinskaitė.

Nesiskiepijimo priežastys įvairios – vieni sako dar nespėję, kiti nenueina pasiimti siuntimo iš bendrosios praktikos gydytojo, o treti galvoja, kad tiesiog neužsikrės. Skiepijimo programos vykdytojai dabar tik skėsčioja rankomis ir sakosi nusivylę tokiu studentų abejingumu. Juolab, kad Lietuvoje šiuo metu hepatitu B yra užsikrėtę maždaug 40 tūkstančių žmonių.

Problemos nėra?

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų atstovybės pirmininkė Eglė Budrytė neigia, jog šios aukštojo mokslo įstaigos studentai vengia skiepytis.

„Išplatinome pranešimą studentams, kad jie gali nemokamai pasiskiepyti nuo hepatito B. Be abejo, kiekvieno asmeniškai tai padaryti nekalbinome. Galvojame, kad tai yra kiekvieno žmogaus apsisprendimas, ir žmonės, ko gero, yra pakankamai sąmoningi, kad tai padarytų. Negirdėjau, kad būtų žmonių, konkrečiai nusiteikusių prieš skiepus. Bent jau medicinos studijų programos studentai visuomet pasisako už juos“, – tikino pašnekovė.

Tiesa, dalis studentų nuo hepatito B yra paskiepyti dar vaikystėje, kai įsigaliojo tvarka, pagal kurią vaikai skiepijami nuo šio viruso pirmaisiais gyvenimo metais. Todėl pirmųjų kursų studentams šiuo metu siūlomi skiepai nėra aktualūs. „Vyresniems studentams, tuo tarpu, skiepijimo akcijos buvo organizuojamos jau anksčiau. Galbūt todėl vakcinų nebuvo sunaudota tiek, kiek tikėtasi. To priežastis ir ta, kad nemažai nepasiskiepijusių – kolegijų studentai arba ne medicinos studentai“, – sakė Eglė.

Rizika užsikrėsti – didžiulė

„Kai dirbau Infekcinių ligų klinikos vadovu, kiekvienais metais pirmojo kurso studentus su dekano sutikimu informuodavau apie tai, kas jų laukia ateityje, kai dirbs su hepatitu ar kitomis ligomis užsikrėtusiais žmonėmis. Tuomet studentai skiepijosi, nors jiems už tai reikėjo sumokėti patiems.

Nepaisant to, turiu labai liūdną pavyzdį. Viena šešto kurso studentė nebuvo pasiskiepijusi. Ji nė nežinojo, jog užsikrėtė hepatitu B. Ištekėjo, vėliau pagimdė vaikelį ir netrukus po to mirė. Kaip paaiškėjo – nuo hepatito B sukeltos kepenų cirozės“, – savo patirtimi pasidalijo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius infektologas Alvydas Laiškonis.

Pasak profesoriaus, dabar niekas nekalba apie skiepų būtinybę. Todėl studentai nieko nežino ir nesiskiepija. Ar bijo skiepytis, prisiskaitę „internetinių mamų“ aiškinimų? „Skiepai yra pamiršti aukštosiose mokymo įstaigose. Studentai studijų metais gauna labai paviršutinišką informaciją apie juos. Pavyzdžiui, kitose šalyse visi studentai, kurie įstoja į veterinarijos studijas, privalo pasiskiepyti nuo pasiutligės, nes dirba su gyvūnais. O pas mus? Nė vienas nepaskiepytas“, – sakė A.Laiškonis.

Infektologas įsitikinęs – rizika užsikrėsti yra tikrai didelė, ir ją turi kiekvienas medikas. Didžiausia tikimybė užsikrėsti hepatitu B yra dirbantiems priėmimo skyriuose, slaugytojams. Pas juos patenka įvairiausi pacientai – kruvini, neaišku, kokiomis ligomis sergantys. Taip pat nemažą riziką patiria chirurgai, akušeriai ginekologai, traumatologai.

„Odontologai neretai yra kur kas protingesni. Visų pirma dėl to, kad dažnas jų dirba privačiai. Tai reiškia – jei nebus pasiskiepijęs ir užkrės savo pacientą, pastarasis tikrai paduos jį į teismą. Jei išaiškės, kad odontologas nebuvo pasiskiepijęs, iš jo išieškos baisiausius pinigus.

Dar prieš daugiau nei dvidešimt metų buvau išvykęs dirbti į Infekcinių ligų skyrių vienoje Prancūzijos ligoninėje. Kai ten sužinojo, jog nesu pasiskiepijęs nuo Hepatito B, mane atleido pačią pirmą dieną. Europoje nepaskiepytų nuo nuo hepatito B dirbti nepriima nė vienoje gydymo įstaigoje“, – pasakojo A.Laiškonis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(12)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(8)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Ana Daukševič
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
31(9)
31(2)
27(0)
21(0)
19(0)
13(0)
11(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
94(1)
81(1)
80(3)
70(5)
Mėnesio
146(25)
105(13)
89(0)
85(8)