Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Lietuviai klimpsta į depresijos liūną: kaip vystosi liga ir kaip ją gydyti

2015-11-02 (2) Rekomenduoja   (19) Perskaitymai (1474)
    Share

Dar prieš metus 34-erių Ruslanas R. planavo vestuves, jautėsi mylintis ir mylimas, kupinas vilčių. Tačiau nuotakos suknelę prisimatavusi jo mylimoji, likus porai savaičių iki vestuvių, užmerkė akis amžino poilsio. „Sustojo širdis“, – iki šiol slogiai žodžius renka programuotoju dirbantis vyras. Netekęs dvejais metais jaunesnės sužadėtinės Ruslanas prarado susidomėjimą gyvenimu – atsiribojo nuo draugų, užmetė pomėgius.

„Tėvai mirę, daugiau artimųjų neturiu, ko galiu tikėtis iš ateities būdamas vienas kaip pirštas? Neturiu jėgų, negaliu užmigti naktimis, nejaučiu prasmės“, – nepakeldamas akių apie sutrikusį socialinį gyvenimą kalba vyras.

Ruslanas neslepia ne kartą svarstęs ir apie pasitraukimą iš gyvenimo. „O kam aš toks?“, – be užuolankų dėsto jau metus su širdgėla nesusigyvenantis vyras.

Depresija ir alkoholis

Ruslanui diagnozuota depresija. Pas gydytoją jį lydi buvusios sužadėtinės motina, bet naudos iš to maža – išrašytus antidepresantus Ruslanas maišo su alkoholiu. Kalbėti apie savo problemas jis, kaip ir daugelis kitų sergančiųjų depresija, vengia. Savo ligą vyras slepia, nes nemano, kad bus suprastas, taip pat bijo prarasti darbą.

Pastaruoju metu sergančių depresija žmonių Lietuvoje pagausėjo dukart. Net 164 tūkst. lietuvių gydėsi dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Depresija sukelia dėmesio, atminties ir nuotaikos sutrikimų, didina nuovargį, nerimą, pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą. Ši liga pakerta darbingiausio amžiaus žmones, ypač 18–45 metų moteris.

Eurobarometras skelbia, kad antidepresantus per pastaruosius kelerius metus vartojo 7 proc. europiečių, o Lietuvoje šis rodiklis viršijo europinį ir siekė net 11 proc. Šiek tiek daugiau antidepresantų už lietuvius vartoja tik portugalai. 2001 m. depresija sergančių žmonių skaičius tūkstančiui lietuvių buvo 9,8, 2005 m. – 10,6, 2010 m. –14,4, o 2014 m. – 16,2.

Prognozuojama, kad jau po 15 metų depresija taps didžiausią ekonominę naštą sukeliančia liga pasaulyje.

„Depresija yra dažniausiai Lietuvoje pasitaikantis psichinės sveikatos sutrikimas“, – konstatuoja ne vienus metus depresiją tyrinėjanti ir gydanti psichodinaminės krypties psichoterapeutė dr. Rima Viliūnienė.

Išskirti vieno veiksnio, dėl kurio žmonės serga depresija, nepavyktų. Paprastai tai nutinka sutapus keletui nepalankių aplinkybių. Tarkim, žmogus neteko būsto, darbo, artimojo, susidūrė su priešiška aplinka, o gali dar prisidėti ir genetinis paveldimumas, biocheminiai ar hormoniniai organizmo pokyčiai. Susirgti depresija skatina ir su­materialėjimas, vis greitėjantis gyvenimo tempas.

Psichiatrai sutaria, kad labai svarbu laiku diagnozuoti šią ligą ir pasiūlyti tinkamiausią jos gydymo būdą.

Kaip pasireiškia depresija?

„Depresija susirgęs žmogus užsiima saviėda ir net savigriova – jis tarsi rausia vis gilesnę duobę klaidingai mąstydamas, koncentruodamasis ne į išeičių, o į kliūčių ir pasiteisinimų ieškojimą. Ge­riau­siu atveju šie sutrikimai sutrikdo įprastą gy­ve­nimą, o blogiausiu – asmenybę pražudo“, – pa­sa­koja psichologas, psichoterapeutas Zenonas Streikus.

Graso dvasios ir kūno negalavimais

Depresija pasireiškia motyvacijos stoka, pesimizmu ar sprendimų priėmimo baime.

„Elgesys, kai susiriečiama į gemalo būseną ir laukiama pagerėjimo pačiam savo gyvenime nieko nekeičiant, veda prie pakitusio elgesio ir besikaupiančių problemų“, – aiškina Z. Streikus.

Gydytojas cituoja amerikiečių psichologo M. Seligmano žodžius, kad žmogui pavojingiausias yra išmoktas bejėgiškumas ir įtikėjimas, jog nuo jo niekas nepriklauso.

„Savo praktikoje dažniausiai sutinku žmonių, kurių depresiškumas sietinas su asmenybės reakcija į gyvenimo iššūkius. Jų vis daugėjant tiek profesinėje, tiek asmeninėje veikloje, nuotaikos ir depresijos sutrikimai pasireiškia kaip nesėkmingas asmenybės psichikos tvarkymasis su iššūkiais, nepakankamas atsparumas stresui“, – dėsto R. Viliūnienė.

Lietuva medikamentiniam psichinių ligų gydymui kasmet skiria įspūdingas sumas. 2011 m. – 4,69 mln., 2012 – 5 mln., 5,6 mln., 2013 m. – 5,38 mln. eurų, bet akivaizdu, kad jų nepakanka, nes psichoterapija lieka už ligonių kasų apmokėjimo ribų: jei pacientas turi pinigų, jis gali tai nusipirkti, jei ne – lieka vienas su liga ir piliulėmis.

Pasidomėjus, kiek trunka depresijos gydymas, R. Viliūnienė mini, kad vartoti antidepresantus tenka skirtingai, tačiau jau po dviejų savaičių savijauta gerėja. Svarbiausia – nesustoti pusiaukelėje ir tęsti gydymą: tikrasis sveikimas ateina po keleto mėnesių, kai kada ir po metų.

Tačiau kas laukia depresija sirgusio žmogaus?

Psichoterapeutas Z. Streikus pripažįsta, kad vaistai nekeičia asmenybės brandos, gebėjimo tvarkytis su iššūkiais ar stresu, taigi, jei grįžtama prie ankstesnio gyvenimo, o aplinkoje lieka veiks­nių, paskatinusių šią ligą, galima atkristi.

Gydytojo teigimu, geru depresijos gydymo modeliu galima laikyti tokį, kai medikamentinis gydymas derinamas su psichoterapiniu (juo siekiama ne vien simptominio pagerėjimo). Su­švel­ni­nus depresijos simptomus ir sustiprinus gyvenimo kontrolės jausmą, savo tapatumo įtvirtinimą, žmogui tampa lengviau tvarkytis su mintimis ir jausmais, jis geba atsipalaiduoti, taigi susigrąžina į gyvenimą ramybę.

Šiuo atveju itin svarbi artimųjų parama ir globa. Z. Streikaus nuomone, būtent jie turėtų paskatinti sergantįjį daugiau laiko ir jėgų skirti savo savijautai gerinti: po gydymo vaistais pasitelkti psichoterapiją ir fizinį aktyvumą.

Klinikiniai duomenys patvirtina, kad taikant kompleksines gydymo priemones pagerėja fizinė sergančiojo savijauta ir atsparumas stresui. Išmokęs interpretuoti savo nelaimes, nesėkmes, rasdamas pozityviąją bet kokios situacijos pusę, žmogus tampa savo draugu nelaimėje. O tai – vienas didžiausių gyvenimo sėkmės garantų.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė
Veidas.lt

 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(25)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(19)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
28(5)
24(1)
22(0)
17(0)
16(0)
15(0)
14(0)
Savaitės
132(0)
108(0)
105(5)
93(2)
Mėnesio
151(27)
111(1)
107(0)
106(2)
105(5)