Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

54-erių, bet atrodo kaip senis: klastinga liga, prasidedanti kosuliu

2015-11-19 (2) Rekomenduoja   (15) Perskaitymai (915)
    Share

Medikai susirūpinę: prognozuojama, jog po 15 metų pasaulyje nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos kasmet mirs po 6 milijonus žmonių ir tai bus trečioji dažniausia mirties priežastis.

Lietuva – ne išimtis. Daugelis rūkalių fatališko likimo galėtų išvengti, jeigu liga jiems būtų nustatyta anksti. Tam padėtų spirometrija – tyrimas, kuris parodo bronchų laidumą ir, žinoma, atsikratymas žalingo įpročio.

Viltis sužlugdė prastėjanti sveikata

„Man tik 54-eri, o atrodau kaip senis. Anksčiau svėriau 85 kg, o dabar – vos 60, nors esu 184 centimetrų ūgio. Jeigu galėčiau iš viso nežiūrėčiau į veidrodį, bet skustis reikia“, – drebančiu balsu kalba ukmergiškis Kęstutis Žilinskas.

Anksčiau Kęstutis dirbo statybose mūrininku, vėliau – baldžiumi, gyveno Kaune. Tačiau po 30 vedybinio gyvenimo metų, užgyvenęs dvi dukras ir tris sūnus, išsiskyrė su žmona ir persikėlė į kaimą. Ukmergės rajone jis su kita moterimi ėmė kurti naują gyvenimą.

Vyro viltis apie gražią ateitį sužlugdė prastėjanti sveikata: anksčiau būdavo į penktąjį namo aukštą užlipa nesustojęs, bet pastebėjo, kad reikia vidurkely keliskart atsipūsti. „Nuėjau pas gydytoją, sakau, dūstu. O ji ir klausia: ar rūkai? Taip. Sako, reikia mesti. Ai, pagalvojau, nieko tokio“, – prisimena ligos pradžią ukmergiškis. Tačiau tolydžio darėsi blogiau ir blogiau, o prieš šešerius metus jis pasijuto visai prastai.

Šeimos gydytoja nusiuntė vyrą pas pulmonologę, o ji atlikusi tyrimus nustatė, kad nebeveikia penktadalis Kęstučio plaučių. Ir ši gydytoja paragino vyrą mesti rūkyti, išrašė vaistų. Juos Kęstutis vartojo, bet rūkyti nemetė. Po kelerių metų jis ėmė dūsti dar labiau. Šįkart Kęstučiui teko vykti pas gydytojus Santariškėse. O šie nustatė, kad vyras palyginus su sveikais žmonėmis gali įkvėpti tik trečdaliu plaučių jėgos, bet diagnozė teisinga – lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), vaistai – tinkami, kitų – nėra.

„Šuniui reikia nunešti ėdalą per kiemą, du kartus ilsiuosi. Pasistačiau trinkas, kad galėčiau prisėst ir atsikvėpti“, – pasakoja apie savo dabartinį gyvenimą Kęstutis.

Rūkė tris dešimtmečius

Vyras pradėjo rūkyti tabaką sulaukęs dvidešimties, iš viso rūkė 34-erius metus – kasdien po pakelį cigarečių, o per vakarėlius – net ir du. Nors sunkiai beišgali įkvėpti, Kęstutis nemetė šio įpročio iki šiol. Tiesa, prisimena, daug kas jį ragino liautis rūkius, bet jokios pagalbos nesuteikė. O kaip mesi?

Vyras pasakoja, kad gyventi tapo našta: priepuolių metu atrodo, kad orą traukia į plaučius, bet jis tarsi įstringa viduje, – nei pirmyn, nei atgal. Nors tai trunka vos kelias sekundes, tačiau jų užtenka, kad pajustų kraupią mirties baimę – kas bus jei nebegalės įkvėpti? Tokiomis minutėmis nebepadeda ir vaistai, juk jie – įkvepiami, o Kęstutis įkvėpti nebegali.

„Apie plaučių vėžį buvau girdėjęs, o apie LOPL – ne. Bet ir vėžys nebuvo baisus – kiti serga, bet ne aš. Kai liga paliečia patį, tada pasidaro baisu ir tik tada supranti, kad kažką keisti per vėlu, – Kęstučio akyse kaupiasi ašaros. – Bijau tik vieno – ilgam atsigulti į lovą.“

Kęstutis nebedirba, o eidamas maudytis net vonios durų nebeužsidaro, nes gali ištikti priepuolis. Jei ten ilgiau užtrunka, žmona beldžiasi – ar viskas gerai?

„Man liko gyventi metai, gal – dveji. Jokių planų nebeturiu, – iš Kęstučio akių pasipila ašaros. – Toks jaunas nenorėjau mirti.“

Simptomus jaučia nuolatos

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila teigia, kad LOPL būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija, tai reiškia, kad yra susiaurėję bronchai.

Ši liga nuo bronchinės astmos skiriasi tuo, kad bronchų susiaurėjimas ne tik neišnyksta, bet ir palaipsniui stiprėja. Liga dažniausiai progresuoja dėl to, kad kvėpavimo takai ir plaučiai uždegimu reaguoja į įkvepiamas žalingas daleles ar dujas.

„Bronchinės astmos priepuolių metu bronchai ypač susiaurėja, tačiau priepuoliui pasibaigus ir ligą tinkamai gydant, jie dažniausiai lieka nesusiaurėję. Todėl šia liga sergantis žmogus gali jaustis beveik sveikas. Sergant LOPL net ir ligos remisijos metu bronchai būna susiaurėję. Todėl ligonis visuomet jaučia ligos simptomus“, – aiškina prof. E. Danila.

Įrodyta, kad dažniausiai LOPL lemia tabako rūkymas, taip pat ir pasyvus. „Maždaug trečdalis visų rūkalių suserga LOPL“, – tvirtina profesorius. Apie 15–20 proc. LOPL priežastis yra oro teršalai, dažniausiai esantys darbo vietose.

Ligą skatina dulkės, kylančios iš apdirbamos medienos, medvilnės, grūdų, augalų atliekų, anglies, silicio, kadmio, geležies, taip pat lakiosios dalelės iš gyvulių mėšlo, automobilių kuro degimo produktai. Serga ir jauni Nors LOPL prasideda jaunystėje, dažniausiai – pradėjus rūkyti, visa „jėga“ ji smogia žmogui sulaukus vyresnio amžiaus.

„Daugumai ligonių pirmieji LOPL požymiai – lėtinis kosulys ir skrepliavimas – atsiranda gana anksti, tačiau jie į tai nekreipia dėmesio, į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai pradeda dusti ir sumažėja fizinis pajėgumas. Tai reiškia, kad liga yra pažengusi, – tikina prof. E. Danila. – Retai, dažniausiai dėl įgimtų savybių, žmogus gali pradėti dusti dar nesulaukęs 40 metų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tokiais simptomais ima skųsti jauni žmonės, kurie rūko nuo paauglystės ar dirba žalingoje aplinkoje. Deja, man tenka gydyti pacientus, kuriems liga pasireiškė nesulaukus nė trisdešimties.“

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga progresuoja pamažu – stiprėja arba tampa nuolatiniu kosulys, skrepliavimas, vėliau atsiranda dusulys, sumažėja fizinė jėga ir ištvermė, po to atsiranda vadinamųjų sisteminių ligos požymių – ima nykti raumenys, retėti kaulai, žmogų ištinka depresija ir kt.

Ilgainiui atsiranda kvėpavimo nepakankamumas – organizme nuolatos trūksta deguonies. Dėl to sutrinka daugelio organų veikla ir išsenka žmogaus gyvybinės jėgos.

Milžiniški nuostoliai Europos respiratologų draugijos duomenimis, 5–10 proc. suaugusiųjų, vyresnių kaip 40 metų serga LOPL. Lietuvoje Sveikatos informacijos centro duomenimis, šia liga serga apie 3 proc. gyventojų, tačiau pastaraisiais metais nebuvo atlikta epidemiologinių ligos tyrimų, todėl šie skaičiai gali būti netikslūs.

„Nesame ypatinga tauta. Tad galėtume manyti, kad pas mus šia liga serga tiek pat žmonių, kiek ir kitose šalyse. Juoba rūkymas mūsų šalyje labai paplitęs, didėja oro tarša, ypač automobilių. Manyčiau, kad mūsų šalies gyventojai patiria gana daug rizikos veiksnių“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas profesorius Raimundas Sakalauskas.

Prognozuojama, jog 2030 metais LOPL bus trečioji dažniausia mirties priežastis pasaulyje ir dėl jos kasmet mirs net 6 milijonai žmonių. Sveikatos ekonomistai suskaičiavo, kad vien nuostoliai, kuriuos kasmet patiria ES valstybės dėl to, kad LOPL sergantys žmonės negali dirbti, sudaro daugiau nei 28,5 mlrd. eurų, šių žmonių gydymui išleidžiama dar 38,6 mlrd. eurų, palyginimui – Lietuva per metus sukuria apie 50 mlrd. eurų bendrojo vidaus produkto.

Įsisenėjusi liga – nepagydoma

Sergantys LOPL raginami būti fiziškai aktyviais, skiepytis nuo gripo, jiems skiriamos reabilitacinės procedūros, jei organizme trūksta deguonies – gydomi deguonimi. Vaistai šiems žmonėms skiriami pagal ligos sunkumą, pasireiškimą ir fazes. Visais atvejais svarbiausi – bronchus plečiantys vaistai. Be jų, kai reikia, skiriami ir kitų vaistai – slopinantys uždegimą, antibiotikai, hormonai.

„Įsisenėjusios LOPL išgydyti negalima. Tačiau galima pagerinti sergančiojo savijautą, sumažinti ligos paūmėjimų skaičių ir gydymą ligoninėje, – įsitikinęs prof. R. Sakalauskas. – Labai svarbu, kad ligonis liautųsi rūkyti. Tuomet jis ilgesnį laiką gali išlikti įgalus, o tinkamai gydomas – sulaukti natūraliai gamtos lemtos gyvenimo trukmės.“

Anksti nustatyti lengva

Nors LOPL dažna liga, daug ja sergančių žmonių nežino, kad serga, – dalis ligonių nėra nė girdėję apie šią ligą, kiti mano, kad serga kita plaučių liga. Daugelis prasidėjus ligai nesikreipia į gydytojus, todėl jie negali jos nustatyti.

„Rūkantys žmonės susitaiko su rūkymo padariniais – iš pradžių burnos, rankų, drabužių kvapu, vėliau – atsikrenkštimais, kosuliu, dar vėliau – skrepliavimu. Visa tai vystosi labai lėtai, todėl rūkantysis sau aiškina, kad jis sveikas ir visi požymiai išnyks, vos tik jis mes rūkyti. Bet taip nėra, nes tai – ligos simptomai. Liga vystosi lėtai, bet akivaizdžiai, tik gydytojo nustatyta diagnozė ligoniui būna netikėta“, – pasakoja prof. R. Sakalauskas.

Prof. E. Danilos įsitikinimu, visi žmonės, kurie ilgai kosti ar skrepliuoja, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad šis nusiųstų pas pulmonologą, o jis galėtų anksti nustatyti ligą. Efektyviausias būdas anksti išaiškinti ligą – spirometrija. Tai vienas iš tyrimų, kuriuo nustatomas bronchų laidumas, t. y. ar bronchai nėra susiaurėję.

Spirometrija – pats svarbiausias pirminis tyrimas pagal kurį nustatoma LOPL. Pacientas turi visa jėga pūsti orą į specialų aparatą. Kadangi ligonis gali kontroliuoti savo pūtimo jėga, labai svarbu, kad tyrimas būtų atliekamas tinkamai, tik tada bus galima pasikliauti jo rezultatais, pabrėžia prof. R. Sakalauskas.

Kadangi šis tyrimas trumpas, neskausmingas ir rezultatai gaunami iš karto, prof. R. Sakalausko ir prof. E. Danilos nuomone, būtų prasminga spirometriją kartą per metus atlikti kiekvienam plaučiams žalingomis sąlygomis dirbantį žmogų ar lėtinį rūkorių, t. y. tokį žmogų, kuris ne vienerius metus kasdien surūko nors po vieną cigaretę.

Spirometrijos aparatus turi daug poliklinikų. „Spirometrinis tyrimas ne tik padėtų kuo anksčiau nustatyti ligą, bet ir būtų ženklas žmogui, kad jis liautųsi gadinti savo sveikatą“, – įsitikinęs prof. R. Sakalauskas. Pradėję anksti gydyti ligonius, būtų ne tik išsaugotos jų gyvybės, bet ir sutaupytos milžiniškos lėšos, kurias dabar valstybė skiria sunkiems ligoniams gydyti ir, jiems tapus neįgaliais, išlaikyti.


 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(15)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Aušrinė Šėmienė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(0)
28(4)
19(0)
15(0)
14(0)
13(0)
12(1)
11(1)
10(1)
Savaitės
108(1)
89(0)
88(4)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
106(0)
101(19)