Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Pasaulį sudrebinęs atradimas, be kurio neišsiverstume ir šiandien

2016-02-29 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (1541)
    Share

Kurį laiką rentgeno aparatai buvo naudojami batų parduotuvėse parenkant tinkamą batų dydį. Nors tai buvo labiau reklaminis triukas pirkėjams pritraukti nei reali pagalba. Mat daugelis žmonių žavėjosi naujuoju mokslo stebuklu. Kiti bijojo, kad jis leis nepažįstamiesiems žiūrėti kiaurai sienas.

1895 m. lapkričio 8-ąją vokiečių fizikas Viurcburgo universiteto rektorius Wilhelmas Conradas Röntgenas (1845–1923) savo laboratorijoje darė eksperimentus su katodinių spindulių vamzdžiais, kuriuos jau seniai naudojo elektrai tyrinėti. Šiuose beoriuose prietaisuose susidarę spinduliai, jei prietaisą veikia elektra, prasiskverbia net pro stiklą.

Bet viso to mokslininkas nepastebėjo, kol netyčia netoli vamzdžių nepadėjo fluorescencine medžiaga apibarstyto kartono gabalo. Staiga kartonas sužėravo: spinduliai pateko ant medžiagos ir ji sušvito. Paslaptingus spindulius, kurie, kitaip nei kiti, prasiskverbia į medžiagas ir kuriems oda ir raumenys nėra kliūtis, W.C.Röntgenas pavadino X spinduliais. Iš tiesų jis atrado trumpąsias elektromagnetines bangas – jonizuojančiąją spinduliuotę.

Tų pačių metų gruodžio 22-ąją W.C.Röntgenui pavyko šiais spinduliais peršviesti žmogų ir jo nuotrauką perkelti ant fotoplokštės. Tai buvo jo žmonos ranka. Nuotraukoje matyti jos vestuvinis žiedas ir rankos kaulai.

Už savo netyčinį atradimą 1901 m. W.C.Röntgenas buvo įvertintas Nobelio premija. Jis pirmasis fizikas, gavęs šį apdovanojimą.

Gydytojai greitai suvokė neįkainojamą naujo diagnozės būdo reikšmę. Galiausiai jiems pavyko gauti aiškią ir šviesią skeleto nuotrauką, joje minkštieji audiniai buvo matomi tarsi šešėliai. Bet tyrėjams teko eksperimentuoti su tam tikromis spindulių dozėmis, nes jau iš pradžių pasireikšdavo spinduliuotės šalutinis poveikis – imdavo slinkti plaukai, didėjo vėžio rizika.

Tik 1912 m. buvo išaiškinta fizikinė rentgeno spindulių prigimtis: jie gaunami paviršių „bombarduojant“ dideliu greičiu vakuume judančiais elektronais. Rentgeno spinduliai yra labai skvarbūs, todėl naudojami fotografuojant kaulus ir dantis, taip pat diagnozuoti įvairioms ligoms, kai kurioms jų, pavyzdžiui, vėžiui gydyti. Yra nepamainomi tiriant kaulų lūžius, įskilimus, nustatant kulkų ar skeveldrų vietą žmogaus organizme, nes kaulai sugeria daugiau rentgeno spindulių nei minkštieji audiniai.

Rentgeno aparatai taip pat naudojami saugumo kontrolei aerouostuose, pasienio kontrolės postuose. Jais galima neatidarant bagažo ar transporto priemonės krovinių skyriaus rasti bombas, ginklus ir kitas neleistinas prekes.

1972 m. buvo pasitelktas naujas radiologinio tyrimo metodas – kompiuterinė tomografija. Tyrimo metu pacientas guldomas ant specialaus stalo, kur aplink jį tarsi ašį sukasi rentgeno vamzdis, skleidžiantis rentgeno spindulius į tiriamą paciento kūno dalį. Priešingoje rentgeno vamzdžio pusėje – jautrūs detektoriai, kurie fiksuoja ir registruoja spindulius, perėjusius per paciento audinius.

Tiriant šiuo metodu gaunamas tiriamosios srities skersinio pjūvio dvimatis vaizdas. Esant būtinybei galima atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas, todėl lengvai lokalizuojami audiniai ir organai.

Kai kurie tyrimo būdai, pavyzdžiui, sonografija ir magnetinio rezonanso tomografija, apsieina be pavojingų rentgeno spindulių. Visi šie nauji metodai papildė medicinos diagnostiką, bet rentgeno spindulių nepakeitė.

Tais pačiais metais, kai W.C.Röntgenas atrado paslaptinguosius spindulius, rentgeno aparatas ir juo padarytos nuotraukos jau demonstruotos ir Lietuvoje, Vilniaus medicinos draugijoje. Po metų gydytojas Tadas Dembovskis dabartinėje Sapiegos ligoninėje atidarė pirmąjį rentgeno kabinetą.

Po ketverių metų Vilniuje ėmė veikti dar du kabinetai, o 1903-iaisiais – ketvirtasis. Kaune pirmąjį rentgenodiagnostikos kabinetą 1900 m. įkūrė gydytojas Abelis Lapinas. 1940 m. Lietuvoje jau buvo 47 rentgeno kabinetai, iš jų aštuoni – privačių gydytojų.

1925 m. Lietuvos sveikatos departamentas įteisino gydytojo rentgenologo specialybę.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(10)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
56(0)
51(0)
32(7)
30(9)
27(1)
23(2)
20(0)
18(1)
Savaitės
138(13)
132(12)
125(21)
86(7)
84(6)
Mėnesio
139(3)
139(0)
138(13)
134(2)
132(10)