Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Ginčytinas atomas. Ar išties radiacija tokia pavojinga?

2016-05-09 (0) Rekomenduoja   (9) Perskaitymai (1967)
    Share

Didelės radiacijos dozės žaloja ir žudo, žinom gerai. Antra vertus, apie mažas dozes duomenų turime mažiau, nei galima pamanyti.

Nepaisant to, kad reikia atlikti dar daug nedidelių radiacijos dozių įtakos žmogaus organizmui tyrimų, „radiacinės gydyklos“ jau egzistuoja – ir seniai. Dar praėjusio amžiaus pradžioje ėmė rastis spa gydyklos, kurios reklamavo savo esą gydančio švitinimo procedūras. Dabar Vokietijos mieste Bad Kreuznach sergantiems lėtiniais uždegiminiais susirgimais (artritu, astma ar psoriaze) yra spa kurortas, kur pacientams siūloma gydytis oro voniomis apleistose gyvsidabrio rūdos šachtose, kur ore daug radioaktyvių radono dujų. Kitose panašiose gydyklose siūlomos vandens procedūros – vonios, kurių vandenyje yra radono. Pacientai tvirtina, kad toks gydymas keliems mėnesiams išvaduoja nuo skausmų.

  • Nepaisant to, tikinčiųjų radiacijos gydomąja galia – mažuma. Po to, kai 1945 metais JAV numetė Japonijoje dvi atomines bombas, radioaktyvusis gydymas imtas vertinti itin neigiamai (nors ir anksčiau jis buvo labiau priskiriamas ezoterikos sričiai). Nuo to laiko radiacija suvokiama kaip kažkas itin pavojingo. Tačiau pasaulyje esama vietų, kur žmones nuolat veikia anomaliai stipri natūrali radiacija (kaip, tarkime, Brazilijos mieste Guarapari ar Irano Ramsar). Tačiau didesnės vėžinių susirgimų rizikos ten neužfiksuota.
  • Vokiečių tyrėjai aptiko, kad po radono vonių kurso pacientų kraujyje sumažėja uždegiminių procesų pėdsakų. Taip pat aprimsta ir jų pernelyg uoli imuninė sistema, kartais galinti tapti savo paties organizmo priešu. Bandymuose su pelėmis užfiksuotas silpnesnis, neišvengiamai sąnarių uždegimus lydintis, kaulų masės mažėjimas.
  • Mokslininkai tvirtina, kad vėžį gali sukelti tik didelės radono dozės, visgi, nepaisydami eksperimentų rezultatų, pripažįsta, kad gydomosios radono savybės galutinai dar neįrodytos ir tyrimus būtina vykdyti ir toliau. Mokslininkai pažymi, kad sveikiems žmonėms radono terapija nerekomenduojama.
  • Jena'os universitete (Vokietija) biochemiko Reinhardo Wetzkerio komanda tyrinėja žmogaus organizmo reakciją į stresą. Kaip tai susiję su radioaktyviu gydymu? Nedidelės radiacijos dozės, Wetzkerio tvirtinimu, iš dalies veikia panašiai kaip šaltis, badas ir nuodingos medžiagos – tai yra iššūkis, treniruojantis ląstelių gynybos sistemą, ir kitą kartą susidūrusios su tokiu reiškiniu, jos jau geba sėkmingai pasipriešinti kenksmingam jų poveikiui. Tačiau, kaip pažymi radiobiologė Claudia Fournier iš Darmstadte įsikūrusio Helmholtzo vardo sunkiųjų jonų tyrimo centro, yra rizika, kad netgi atsistačiusios nuo radiacijos, „sutvirtėjusios“ ląstelės netikėtai ims mutuoti, kas galiausiai gali sukelti vėžį. Taip pat, kaip ir anksčiau, tebelieka atviras radiacijos įtakos žmogaus genomui klausimas, nors tyrėjai sako iki šiol neužfiksavę neigiamo poveikio atvejų. Neverta pamiršti ir to, kad DNR pažeidimas ne visada būna katastrofa. Mūsų ląstelėms su tokiu reiškiniu tenka susidurti gan dažnai ir jos pačios moka atstatyti pažeistus genus.
  • Manoma, kad vėžio išsivystymo rizika didelė, jei žmogus gavo didesnę, nei 100 mSv dozę. Tačiau, kaip organizmas reaguoja į mažesnes dozes, iki šio nėra aišku. Vokietijos Radiacinės saugos instituto direktorius Werneris Rühmas prisipažino Spiegel, kad mokslininkai iš tiesų apie mažų dozių poveikį žino mažiau, nei atrodo. Visai gali būti, kad netgi 10 mSv dozė sukelia vėžį, bet kadangi šis susirgimas labai dažnas, mokslininkams sunku atskirti atvejus, kada žmogus susirgo onkologine liga dėl nedidelės apšvitinimo dozės, o ne nuo kitų, kasdieniškesnių faktorių.
  • Kaip rašo Spiegel, su radiacija susijusių katastrofų pasekmės smarkiai perdedamos. Leidinys pateikia Černobylio AE avariją. Remiantis JTO Mokslo komiteto 2011 metų ataskaita, po šios avarijos susirgimų leukoze ir piktybiniais augliais pagausėjimo neužfiksuota. Tiesa, tai duomenys apie suaugusius gyventojus, nes vaikai ir paaugliai stipriai nukentėjo – daugiau nei 6000 susirgo skydliaukės vėžiu.
  • Po Fukušimos avarijos Japonijoje, radiacijos lygis elektrinės rajone liko žemas ir pagal viską, nuo radiacinio apšvitinimo niekas nežuvo. Daug didesnę žalą sukėlė tądien įvykęs žemės drebėjimas ir užgriuvęs cunamis, bei ~100 000 gyventojų evakuacija iš sugriautos AE apylinkių. Gali būti, spėlioja Spiegel, evakuacijos iš viso nereikėjo? Ar gal vertėjo gelbėti tik vaikus, kuriems radiacija itin pažeidžia?
  •  
    Anastasija Zyrianova

    Slon Magazine redaktorė

  • Ir visgi, vien mintis apie radiaciją žmonėms kelia paniką, kaip ir anksčiau. Gal situaciją pakeis nauji radioaktyviojo gydymo tyrimai. Mintis panaudoti apsauginę ląstelių reakciją į genų pažeidimus pirmiems kilo Lisabonos universiteto mokslininkams. Jų bandymuose radiacija išgydė daugumą gyvūnų, kurių kraujas buvo užkrėstas (sepsis). Dabar planuojama atlikti tyrimus, kai sepsiu mirtinai sergantys ligoniai bus veikiami citotoksinais (jie pažeidžia genomą, taip simuliuodami radiacijos poveikį). Šis būdas jau naudojamas leukemijos gydymui ir dar vienas jo veiksmingumo patvirtinimas gali iš esmės pakeisti mūsų požiūrį į radiaciją.
  • Анастасия Зырянова
    slon.ru

    Verta skaityti! Verta skaityti!
    (13)
    Neverta skaityti!
    (4)
    Reitingas
    (9)
    Komentarai (0)
    Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
    Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
    Naujausi įrašai

    Įdomiausi

    Paros
    53(0)
    38(0)
    25(0)
    24(3)
    18(4)
    17(0)
    13(0)
    12(8)
    12(2)
    Savaitės
    139(25)
    85(0)
    73(3)
    68(9)
    61(5)
    Mėnesio
    139(25)
    118(17)
    114(15)
    109(10)