Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Europarlamentarai išsityrė šlapimą – aptikto chemikalo kiekis dešimtis kartų viršija normą

2016-07-06 (1) Rekomenduoja   (18) Perskaitymai (1900)
    Share

Europos Paralmente inicijuotas narių šlapimo tyrimas atskleidė atskleidė labai įdomių dalykų apie politikų gyvenamą aplinką.

Nustatyta, kad tirtų žmonių organizmuose yra stebėtinai daug cheminės medžiagos glifosato, naudojamo piktžolių naikinimui bei augalų džiovinimui. Jo kiekis kelias dešimtis kartų viršija leistiną normą.

Ar toks vos 28 žmonių tyrimas gali atskleisti realią Europos situaciją? Abejotina. Tačiau tai yra rimtas signalas, kad su šios medžiagos pertekliumi susiduria dalis žmonių, kurie ateityje gali dėl to turėti sveikatos problemų.

Normos viršija

Birželio pabaigoje baigė galioti kontraversiškai vertinamo glifosato naudojimo terminas Europos Sąjungoje. Dėl to dar praėjusią savaitę Europos Komisija, nesulaukusi šalių narių pritarimo, pratęsė šios medžiagos naudojimo leidimą 12-18 mėnesių laikotarpiui.

Europos Parlamento Žaliųjų grupės inicijuotas tyrimas rodo, kad glifosato koncentracija europarlamentarų šlapime iki 26 kartų viršija geriamajame vandenyje leistiną normą.

„Atliktas tyrimas puikiai iliustruoja, kiek daug šios cheminės medžiagos yra mūsų maiste. Parlamentarų iš Vengrijos ir Italijos šlapime rasti vidutiniškai 26 kartus normą geriamajame vandenyje viršijantys glifosato kiekiai, Kroatijos ir Ispanijos – 24 kartų, Prancūzijos – 21 kartą, Vokietijos beveik 19 kartų.

Tyrimus atlikusios Vokietijos laboratorijos teigimu, rasti žmonių, kurių organizme glifosatų nėra – sudėtinga. Tai kelia didelį nerimą, žinant, jog glifosatas neigiamai veikia ląsteles ir apsunkina inkstų darbą – net 99 proc. glifosato yra absorbuojami šių organų.

Džiugu, jog rezultatai iš Lietuvos parodo sąlygiškai mažesnes jo koncentracijas – tyrimais glifosato nustatyta 0,98 mikrogramų litre, kai leistina jo norma geriamajame vandenyje yra 0,1 mikrogramo litre. Tai rodo, kad Lietuvos žemdirbiai glifosatą naudoja atsakingiau“, – atlikto tyrimo rezultatus komentavo Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Glifosatas į organizmą, žinoma, gali patekti ne tik su maistu, bet ir per geriamąjį vandenį, į kurį gali patekti iš laukų, kur yra naudojamas. Glifosatą plačiai naudoja ūkininkai išnaikinti piktžoles iš laukų prieš sėją arba prieš sudygstant sėkloms. Taip pat jis kartais purškiamas ant grūdinių kultūrų, rapsų, kukurūzų ir saulėgrąžų prieš nuimant derlių siekiant išdžiovinti augalus.

Glifosatas yra dažniausiai naudojamas herbicidas, o Europos ribų taip pat naudojamas auginant genetiškai modifikuotus augalus, mat apie 85 procentai tokių augalų yra modifikuoti, kad būtų atsparūs šiam herbicidui.

Žemdirbiai neturi nukentėti

Europos Komisija planavo šiemet pratęsti glifosato galiojimą dar 15 metų. Sulaukusi šalių narių pasipriešinimo siūlė terminą patrumpinti iki 9 metų. Tačiau ir tai nepadėjo susitarti. Tuomet Komisija pasiūlė 12-18 mėnesių laikotarpį.

Maltai balsavus prieš, septynioms šalims susilaikius, įskaitant Vokietiją, Italiją ir Prancūziją, Komisijai taip ir nepavyko užsitikrinti būtinos 16 šalių narių, kurios atstovauja 55 proc. ES gyventojų, paramos.

„Paskutinis balsavimas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete Komisiją privertė imtis vienašališkų veiksmų ir bent laikinai pratęsti leidimą glifosatui. Vis dėlto, šalys narės jau dabar turi ruoštis, jei praėjus terminui glifosato leidimas nebus pratęstas – žemdirbiai neturi dėl to nukentėti“, – mano B.Ropė.

Neatmetama galimybė, kad nepaisant mokslinių tyrimų ir visuomenės nerimo, galiojimas glifosatui bus pratęstas ir po 2017 metų. Tačiau tokiu atveju labai tikėtina kad jo naudojimas bus žymiai griežtesnis, nustatant specialias taisykles ir imantis visų atsargumo priemonių.

Pagal vieną nusprendė apie visus?

Tačiau nors paties B.Ropės šlapimo tyrimo rezultatai parodė, kad, kaip teigiama, lietuviškame maiste glifosato palyginti nedaug, vieno asmens, kuris nemažai laiko praleidžia užsienyje, ištyrimas nėra objektyvus rodiklis, leidžiantis vertinti, ar iš tiesų lietuviškas maistas yra saugesnis nei kitur.

Lygiai taip pat ir su kitomis šalimis: gi parlamentarai beveik kiekvieną savaitę kelioms dienoms skrenda į Briuselį dalyvauti grupės ir komitetų posėdyje, ar į Strasbūrą dalyvauti plenarinėje sesijoje.

Tuo tarpu, pasiteiravus laboratorijų, ar būtų galima išsitirti šlapimą ar, tarkime, geriamąjį vandenį dėl glifosato pėdsakų Lietuvoje, specialistai tik gūžčiojo pečiais. Tokie tyrimai čia neatliekami.

Ribos vis dėlto turi būti

Apie tai, kad vandens dėl glifosato išsitirti negalėjo pasakojo ir Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Organinės chemijos katedros profesorius Albinas Žilinskas.

„Neseniai tyriau savo sodybos paviršinį ir giluminį vandenį. Mūsų vandens tyrėjai neturi metodikos tokiam reikalui nustatyti. Tačiau visuomet sakau, kad nėra nenuodingų medžiagų, yra tik nuodingos dozės.

Jei yra nustatyta tam tikros medžiagos ribinė dozė ir ši yra viršijama – žinoma blogai. Bet kokiu atveju papildomi cheminių medžiagų kiekiai turi būti ribojami dėl neaiškaus ilgalaikio poveikio sveikatai“, – teigė profesorius.

Koks tas poveikis sveikatai?

Esama tyrimų, kurie pateikia iškalbingų faktų apie žalingą medžiagos poveikį sveikatai. Tačiau tai – ne ūminio apsinuodijimo, o ilgalaikės cirkuliacijos organizme padariniai, todėl Europos institucijoms įvertinti tai ir prireiks dar keliolikos mėnesių.

Nereikia galvoti, kad kalba sukasi apie apsinuodijimo simptomus. Jų galite net nepajausti. Tačiau chemikai sutinka, kad kaip ir bet kokių cheminių medžiagų, taip ir glifosato vartojimas turi būti apribotas.

Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė patikino, kad be skrandžio dirginimo, žmogus einamuoju laiku gali nieko nepajusti. Tiesa, duomenys iš eksperimentų su gyvūnais rodo, kad kai vartojamas glifosatas, 15-30 procentų jo yra absorbuojama į kūną.

Glifosato galima rasti kraujyje ir kūno audiniuose, ir buvo įrodyta, kad jis gali prasiskverbti net per placentą nėštumo metu. Atlikti tyrimai taip pat nurodo, kad mažesnėmis dozėmis jie yra toksiški žmogaus ląstelių kultūroms, įskaitant embrionines ir placentos ląsteles.

Taip pat yra įrodymų, kad glifosatas gali sutrikdyti žmogaus endokrininę sistemą, kas gali sukelti negrįžtamų padarinių tam tikrais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, nėštumo metu. Tyrimai su žiurkėmis parodė žalingą poveikį testosterono lygiui, o ląstelių kultūrų tyrimais nustatyta, kad glifosatas blokuoja vyriškų lytinių hormonų receptorius, slopina estrogenų gamybą.

Tad daromos prielaidos, kad jei glifosatas turi įtakos žmogaus hormonų sistemai, bet kokio lygmens poveikis gali kelti grėsmę sveikatai.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(19)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(18)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gintarė Kaminskienė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
38(3)
23(0)
23(0)
19(4)
16(3)
Savaitės
113(20)
60(0)
Mėnesio
139(14)
113(20)
110(4)
108(15)
106(13)