Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Įspėja apie arbūzo žalą: galima gerokai sau pakenkti

2016-08-04 (5) Rekomenduoja   (-5) Perskaitymai (4735)
    Share

Didžiausius arbūzus iš prekybos centrų tempiantys lietuviai turėtų suklusti. Ši uoga nėra tokia nekalta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Endokrinologas prof. habil. dr. Gintautas Kazanavičius įspėja – 5 kilogramuose arbūzo yra net 100 šaukštelių cukraus. Ką tai reiškia? Padauginus, galima ne tik pradėti tukti, bet ir sunkiai susirgti.

Neišnaudoti angliavandeniai virsta riebalais

„Aš visiems pacientams aiškinu, kad 5 kg arbūzo – 100 šaukštelių, vynuogių kekė – 40 šaukštelių, 4 bananai – 45 šaukšteliai cukraus. Mitas, kad sultys ir vaisiai yra vienareikšmiškai sveika“, – sakė profesorius.

Jo teigimu, vaisiuose esantis cukrus yra greitai įsisavinimas. Pavyzdžiui, arbūzuose esantis cukrus pasisavinamas dar burnoje, todėl tai – grynasis cukrus.„Greitai įsisavinamas cukrus stimuliuoja kasą, išmetamas insulinas. Jis visą cukrų išnešioja į ląsteles, o likutį paverčia riebalais. O kas didžiausia bėda? Būna, žmonės planuoja daryti riebalų apykaitos tyrimą, todėl sunkesnio maisto vakare nevalgo. Tik kokį bananiuką, tris obuolius ir taip toliau. Tuomet ateina, padaro tyrimą, jam paskiria preparatus, kurie mažina trigliceridų kiekį. Visas cukrus, kurį suvalgai vakare, net jei tai vaisius, virsta riebalais. Nereikalinga energija virsta į riebalus, o miegant energijos reikia gerokai mažiau“, – aiškino G. Kazanavičius.

Jo teigimu, ilgą laiką daug cukraus turinčių produktų gaunanti kasa pavargsta, o tuomet insulino ima trūkti.

„Diabetas yra absoliutus arba santykinis insulino trūkumas. Antro tipo – santykinis, kai esant normaliam insulino kiekiui žmogui jo trūksta dėl receptorių nejautrumo. Pirmo tipo – žmogus neturi insulino, todėl jis gali greitai numirti“, – cukrumi pernelyg nesimėgauti perspėjo profesorius.

Per dieną – vos mažas gabaliukas

Anot jo, vaisius valgyti sveika, jei po to einate pasivaikščioti, sportuoti. Savyje jie turi greitai pasisavinamų angliavandenių, kurie reikalingi atliekant fizinį darbą.

„Tačiau jei vaisius valgai vakare, visas perteklius virs riebalais“, – mokė jis.

Paklaustas, kiek arbūzo patartų suvalgyti per dieną, profesorius aiškino, kad žmogus turėtų pasistatyti prieš akis cukrinę ir pagalvoti, kiek cukraus sau gali leisti.

„Arbūzas yra puikus vaisius, turintis mineralų ir taip toliau. Atsisakyti jo nereikia. Vaisiai yra sveika, tačiau jų kiekis Lietuvoje yra neribojamas. Tai yra problema. Turi būti – suvalgei mažą gabaliuką ir užtenka“, – aiškino profesorius.

Vaisiai vieni tų, kurie išprovokuoja didesnį apetitą

Be to, G. Kazanavičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad suvalgius vaisių neretai vis tiek norisi valgyti. „Taip yra todėl, kad insulino perteklius žadina apetitą. Todėl dar valgyti norisi ir po torto ar vynuogių“, – aiškino profesorius.

Jo teigimu, netaisyklingai valgyti esame auklėjami dar vaikystėje. Didžiausia klaida – į lėkštę maisto prisikrovusiam vaikui liepti visą tai ir suvalgyti. „Taip dar vaikystėje išmušama apsauginė sistema. Nuo tos akimirkos, kai mama ar močiutė pasakys: „Vaikeli, įsidėjai, turi suvalgyti“, bus sugriauta apsauginė sistema ir jis visą gyvenimą kovos su viršsvoriu. Jei vaikas sustojo valgyti, jam duoti daugiau nebegali“, – aiškino endokrinologas.

Kad arbūzas išvalys organizmą – mitas

Dažnas besigardžiuodamas arbūzu guodžiasi, kad taip nori „išvalyti“ savo organizmą. Vyrauja įsitikinimas, kad arbūzas esą tai puikiai padaro. Tačiau endokrinologas aiškina, kad tai nėra tiesa. „Vandens gerkite prieš kiekvieną valgį po dvi-tris stiklines ir organizmą puikiai praplausite. Nebus ir papildomo cukraus“, – mokė jis.

Be to, G. Kazanavičiaus teigimu, reikia stengtis vartoti ir kuo mažiau druskos, tuomet ir valyti organizmą nebus nuo ko. „Viena druskos molekulė pririša 56 molekules vandens. Įsivaizduokite, ateina pacientė, tikrini kūno sandarą, rodo, kad ten 4 litrai vandens. Paspaudi koją, sutinusi. Klausi, gal silkės valgė. Prasitaria: „Ojėj, tokia skani rūkyta žuvis buvo, negalėjau susilaikyti, todėl visą suvalgiau. O toje rūkytoje žuvyje, žinote, kiek druskos“, – pasakojo profesorius.

Patarė, ką valgyti

Jis juokavo, kad žmonės kartais pernelyg naiviai žiūri į suvartojamą maistą. „Pavyzdžiui, paskaitys dabar apie arbūzus, bijos valgyti, bet alaus litrą vyras vakare išgers. Tai tas pats, kas 50 gramų sviesto suvalgyti. O jie ten geria kiek, metrą, 10 bokalų? Tai pusė kilogramo sviesto. O kur dar duona aliejuje. Moteris, ką, taurę vyno išgėrė. Taurė vyno – 40 gramų sviesto, dar alyvuogės, pelėsiniai sūriai“, – susimąstyti, ką dedame į burną, ragino jis.

Pasidomėjus, ką tada yra naudinga valgyti, G. Kazanavičius aiškino, kad vertėtų pasidomėti, kaip valgė senovės lietuviai. „Pagrindinis maistas turi būti pusiau virtos kruopos. Ką anksčiau žmonės valgė? Perlinės kruopos, grikiai, kviečiai – visos kruopos stambios. Diedukui – šiek tik lašinių, kad plūgą išlaikytų. Pietums dar gal giros ar sūrio su medumi. Ir žmogus visą dieną ardavo žemę, būdavo sotus. Kruopos, lėtai tirpdamos, nepervargina kasos, neskatina greitai išmesti insuliną“, – pasakojo profesorius.

Išdavė daržovę, kuria galima pakeisti arbūzą

Gyrė jis ir daržoves. Arbūzus specialistas siūlė keisti agurkais, cukinijomis ar moliūgais. „Pats geriausias iš visų daržovių Lietuvoje daržovių – moliūgas. Ir dar panašus į arbūzą. Jį galima ir išvirti, ir pakepti, o sėklos – iš viso kiek naudos. Vyrus apsaugo nuo prostatos visokių padidėjimų ir yra vienas geriausių vaistų“, – pasakojo medikas.

Jo teigimu, kaip valgyti vaisius, reikėtų pasimokyti iš prancūzų. „Sėdėjau su prancūzais už stalo, vienas suvalgė pusę mandarino. Sakau: „Ko tu nevalgai vaisių?“ Sako: „Aš jau valgiau“. Dieve tu mano, pusė mandarino. Mes, šiauriečiai, po kilogramą vienu kartu suvalgome. Mūsų tradicijos visai kitos. Prancūzai daug daržovių valgo, tačiau vaisiai ten nėra populiarūs. Važiuoji per Pietų šalis, mandarinai, citrinos, figos ant medžių kabo, o jie nieko nerenka, nevalgo“, – pasakojo G. Kazanavičius.

Įspėja ir dėl toksinų

Kad arbūzais reikia mėgautis saikingai, aiškino ir lietuviškų arbūzų veisėja Vita Nedzveckaitė. Įspėti ji norėjo ne tik dėl šioje uogoje esančio cukraus kiekio, bet ir dėl galimų toksinų.

„Tam, kad užaugintų didelę arbūzų biomasę, juos labai tręšia. Man kažkada teko keliauti po Vidurinę Aziją, pati mačiau. Persivalgyti tokių itin gausiai tręštų vaisių tikrai nėra gerai“, – sakė ji.

Dėl to V. Nedzveckaitė aiškino kone milžiniškais arbūzais prekybos centruose nesigundyti. „Žinokite, kad užauginti tokios biomasės arbūzas natūraliai negali. Taip, yra veislių, kurių savybė – užaugti dideliam, bet jei tu jam nesudarysi sąlygų, jis vis tiek neužaugs“, – aiškino moteris.

Kaip išsirinkti arbūzą?

Ji patarė – per dieną reikėtų suvalgyti vos vieną riekę arbūzo. Nepiknaudžiaujanti juo ji aiškino ir pati. „Manau, kad viską reikia daryti su protu. Bet kokio maisto nereikia prisivalgyti. Juk ir, pavyzdžiui, persikų nevalgai po du kilogramus per dieną. Suvalgai vieną, du – viskas. Ir arbūzus reikėtų valgyti protingai“, – tikino veisėja.

Paklausta, gal gali patarti, kaip parduotuvėje išsirinkti gardesnį arbūzą, V. Nedzveckaitė aiškino, kad tai priklauso nuo jo rūšies. Deja, parduotuvėje dažnai nurodoma tik kilmės šalis.

„Saldumas priklauso nuo veislės, kokiomis sąlygomis augo. Neparagavęs nelabai ką ir suprasi. Pavyzdžiui, būna veislės, kur uogos rožinės, atrodo, šviesios, bet arbūzai labai saldūs. Tai kaip pomidoras. Kaip neparagavęs pasakysi“, – sakė ji.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(31)
Neverta skaityti!
(36)
Reitingas
(-5)
Komentarai (5)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Rūta Pukenė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
80(6)
60(4)
20(0)
18(2)
16(0)
16(6)
16(0)
16(0)
15(0)
Savaitės
139(3)
134(13)
123(11)
85(1)
84(7)
Mėnesio
139(3)
139(0)
132(10)
132(2)
126(2)