Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Neįskaitomos medikų šarados ir galvosūkiai – kaip spręsti problemą?

2016-08-05 (4) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (1338)
    Share

Pakeverzota vištos koja. Tokios mintys kyla žiūrint į gydytojo siuntimą, kurio neįskaitė net pacientą konsultuoti turėjusi gydytoja. Nors gyvename 21 a. Europoje, siuntimai dar daug kur rašomi ranka. Gydytojai taip pat keiksnoja įdiegtą elektroninio recepto sistemą.

Vienoje šalies ligoninių dirbanti gydytoja parodė porą siuntimų, kurių įskaityti nesugebėjo nei ji, nei jos kolegos.

Gydytoja sako nesuprantanti, kodėl 21 amžiaus Europoje žmonės vis dar rašo ranka ir nesinaudoja kompiuteriais. Jauna gydytoja teigia įrašus paciento kortelėje, atsakymus gydytojams, siuntimus rašanti kompiuteriu.

„Man tokia galimybė sudaryta, bet yra tokių gydytojų, kurie tiesiog neturi kompiuterio“, – aiškina pašnekovė. Kada paciento atsineštas siuntimas neįskaitomas, visą informaciją reikia sužinoti iš paciento.

„Bet būna, kada susikalbėti su pacientu sunku arba jis labai netiksliai viską pasakoja. Įsivaizduokite – jei tokiame siuntime parašyta, kad pacientas infekuotas ŽIV, hepatitu arba serga tuberkulioze... Turėčiau imtis papildomų apsaugos priemonių, bet dėl neįskaitomo rašto to nedarau“, – sakė gydytoja.

Pasak jos, tokia pati situacija ir su elektroniniu receptu: sistema netobula ir išrašyti vieną receptą gydytojui užtrunka ilgiau nei skirta laiko paciento apžiūrai.

L. Labanauskas: raštas sugenda dar studijų metais

Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas sako, kad tokie atvejai – nieko naujo. Pasak jo, gali būti, kad kai kuriose gydymo įstaigose nėra pakankamai kompiuterių. Todėl L. Labanauskas stebisi, kad neišsprendus tokių klausimų, bandoma spręsti, pavyzdžiui, eilių problemas, nors techniškai to padaryti šiandien negalima.

„Nežinau, kodėl mes visą laiką statome vežimą prieš arklį, pirma susitvarkykime, o paskui tvarkykime įsakymus, įstatymus, nes tam reikalinga būtent tvarkinga, labai gerai veikianti elektroninė tarpusavio ryšio problema. Jūsų pavyzdys rodo, kad dar toli gražu taip nėra“, – teigia pašnekovas.

Pasak L. Labanausko, elektroninė sveikatos tvarkoma jau daugiau nei penkmetį, bet nesutvarkoma. Taip pat su nesutvarkyta elektroninė receptų sistema. Gydytojas paaiškino, kodėl kai kurių jo kolegų rašysena – praktiškai neįskaitoma.

„Didžiajai daliai gydytojų raštas sugenda, nes informacijos labai daug, jauni studentai turi ją užsirašyti. Taip daugelio gydytojų raštas tampa nevisai gražus. Iš kitos pusės, nežinau, ar didelė dalis įstojusių į mediciną turi pašaukimą kaligrafiniam raštui“, – kalbėjo L. Labanauskas.

Tačiau, sako jis, gydytojas turi pasistengti ir pagrindinius momentus – diagnozę, nusiskundimų akcentus – rašyti taip, kad būtų galima perskaityti.

„Tačiau bet kuriuo atveju gydytojas paciento turėtų klausti. Siuntimais negalima pasitikėti, siuntimas – jį siuntusio daktaro nuomonė, specialistas turi išsiaiškinti savo nuomonę“, – aiškina Gydytojų sąjungos vadovas. SAM: receptą jau galima išrašyti per pusę minutės Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktorė Justina Januševičienė aiškina, kad e. sveikatos sistemoje sukurtos priemonės siuntimų išrašymui elektroniniu būdu.

„Pildant elektroninį siuntimą sveikatos priežiūros įstaigų (SPĮ) informacinėje sistemoje ar e. sveikatos portale, automatiškai užsipildo paciento, gydytojo, įstaigos duomenys, gydytojui tereikia parinkti diagnozę, dėl kurios siunčiamas pacientas ir specialisto, kuriam siunčiamas, profesinę kvalifikaciją. Specialistas, pas kurį atvyksta pacientas su elektroniniu siuntimu, prisijungęs prie SPĮ informacinės sistemos ar e. sveikatos portalo, gali peržiūrėti siuntimo informaciją, kuri pateikiama aiškiai ir struktūrizuotai“, – teigiama SAM atsakyme.

Lietuvos e. sveikatos sistemą sudaro centrinė e. sveikatos informacinė sistema bei jos posistemės – e. receptas ir medicininiai vaizdai, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos bei pagrindiniai vaistų, specialistų, SPĮ ir vaistinių klasifikatoriai. Į centrinę sistemą duomenis teikia apie 200 iš 650 sveikatos priežiūros įstaigų.

Pasak J. Januševičienės, didžioji dalis šių įstaigų pilna apimtimi savo vietines elektronines sistemas pradėjo naudoti nuo šių metų kovo pabaigoje. Tad, sako ji, natūralu, kad išaiškėjo įstaigų poreikis tam tikrus funkcionalumus tobulinti, keisti, todėl kai kuriose savivaldybėse naudojimas dar neįsibėgėjo.

SAM atstovė tvirtino, kad elektroninio recepto išrašymas įsibėgėja, jų skaičius perkopė 17 tūkstančių – kartu su SPĮ ministerija identifikavo problemiškas sritis ir ėmėsi veiksmų. Esą sistemos gamybinėje aplinkoje įdiegtas paketinio pasirašymo funkcionalumas, jau gegužės viduryje padaryti supaprastinimai, leidžiantys maksimaliai sutrumpinti recepto išrašymo laiką, kuris įgudusiam vartotojui užima nuo pusės iki pusantros minutės.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(8)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Mindaugas Jackevičius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(1)
32(1)
28(1)
24(0)
22(0)
18(0)
17(0)
16(2)
Savaitės
104(1)
87(0)
86(4)
Mėnesio
149(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)