Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Imuniteto tyrimai gerokai nustebino: tai ne tik apsauga nuo infekcijų, tai kur kas daugiau (Video)

2016-09-09 (0) Rekomenduoja   (33) Perskaitymai (2623)
    Share

Buvo manoma, kad gyvūnams tapus socialesniais, jie tuo pačiu pradėjo keistis ir įvairiomis infekcijomis, todėl išaugo stiprios imuninės sistemos poreikis.

Mokslininkai iš Virdžinijos universiteto pirmą kartą įrodė, kad imuninė sistema tiesiogiai reguliuoja smegenų dalį, atsakingą už socialinį elgesį. Tai reiškia, kad iš tiesų gyvūnų evoliucijos procese viskas vyko atvirkščiai, nei manyta.

Žurnale „Nature“ aprašytas tyrimas su graužikais. Mokslininkai pastebėjo, kad pelės, kurios neturėjo imuninės molekulės – interferono gama (IFN-γ), buvo mažiau socialios ir net turėjo polinkį į autizmą.

Kad išsiaiškintų, kodėl taip yra, tyrėjai magnetiniu rezonansu (fMRI) nuskenavo gyvūnų smegenų veiklą. Buvo atrasta, kad tam tikri prefrontalinės žievės (PFC) smegenų regionai, kurie kontroliuoja socialinį elgesį, yra stebėtinai hiperaktyvūs. Panaši būklė pastebėta ir autizmu sergančių žmonių smegenyse.

Po to autoriai įšvirkštė pelėms trūkstamo IFN-γ, kas iš karto nulėmė jų normalų elgesį, be jokių socialinių deviacijų. Stebėdama jų nervinį aktyvumą, komanda nustatė, kad IFN-γ lėmė neuromediatorių, vadinamų GABA, lygio padidėjimą, kuris slopina neuronus prefrontalinėje žievėje ir taip sumažina jų hiperaktyvumą.

Komentuodamas šį atradimą, studijų bendraautorius Jonathanas Kipnis paaiškino teiginiu: „nors buvo manoma, jog bet koks imuninės sistemos aktyvumas smegenyse yra patologijos ženklas, tačiau jos glaudžiai bendrauja tarpusavyje, ir kai kurie mūsų elgesio bruožai galėjo išsivystyti, kaip mūsų imuninė reakcija į patogenus“.

Norėdami patvirtinti evoliucinį ryšį tarp imuniteto ir socialinio elgesio, tyrėjai išanalizavo kelių kitų graužikų genomus, taip pat žebrinės danijos (žuvies) ir vaisių muselių – visi jie buvo naudojami praeityje atliktų laboratorinių eksperimentų metu. Jie atrado, kad tie, kurie gyveno narveliuose su kitais gyvūnais, turėjo aktyvų IFN-γ geną, o į vienutes uždaryti individai, demonstravo šio geno slopinimą.

Taigi šios rūšys yra genetiškai užprogramuotos gaminti IFN-γ geną, kai sąveikauja su kitais, nepriklausomai nuo to, ar gyvūnas buvo užkrėstas patogenais. Tačiau tai apsaugo jį nuo bet kokių infekcijų, kurios gali atsirasti dėl šių sąveikų.

Remdamiesi šia išvada, studijų autoriai spėja, kad „imunitetas gali ženkliai prisidėti formuojantis neuronų jungtims, atsakingoms už mūsų kasdienį elgesį ir asmenybę“.

Be to, jie tvirtina, kad daugelis socialinių ir asmenybės problemų gali iš tiesų būti sukeltos nusilpusios imuninės sistemos. Tikimasi, kad šis atradimas ateityje padės kurti naujus autizmo gydymo ir imuninės sistemos stiprinimo metodus.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(33)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(33)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
54(4)
42(3)
41(0)
24(0)
22(0)
21(0)
19(2)
17(0)
13(7)
Savaitės
138(3)
131(13)
83(1)
83(7)
80(0)
Mėnesio
139(0)
131(10)
130(2)
126(2)
120(0)