Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Laikas pasitikrinti KMI: kodėl kapituliuoja smegenys ir atmintis, o galiausiai viskas baigiasi visišku krachu

2016-11-08 (0) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (2402)
    Share

Mokslininkai randa vis daugiau įrodymų, kad viršsvoris blogina žmogaus kognityvinius gebėjimus, o atmintis – atvirkščiai, mažina apetitą

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, didžioji dalis gyventojų gyvena šalyse, kur nuo persivalgymo miršta daugiau žmonių, negu nuo neprivalgymo. 2014 metais viršsvorį turėjo daugiau nei 1,9 mlrd žmonių iš 7,3 mlrd planetos gyventojų. Nutukimo problema kelia nerimą viso pasaulio gydytojams, nes jis smarkiai blogina žmogaus sveikatą ir sukelia mirtinas ligas. Dabar mokslininkai išsiaiškino, kad nutukimas veikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir protinę būklę. Pernelyg gausus maitinimasis ir nesubalansuota dieta gali pabloginti kognityvines žmogaus proto funkcijas, pasakoja BBC Future.

Psichologė iš Kembridžo universiteto Lucy G. Cheke aptiko ryšį tarp kūno masės indekso (KMI) ir atminties kokybės. KMI apskaičiuojamas, padalinus žmogaus svorį kilogramais iš žmogaus ūgio metrais, pakelto kvadratu. Didesnis nei 25 KMI reiškia viršsvorį, daugiau nei 30 – nutukimą.

Dalyvauti eksperimente Cheke pakvietė žmones, kurių KMI buvo nuo 18 iki 51. Kompiuteriniame žaidime jie turėjo įvairiose vietose slėpti tam tikrus daiktus. Po to kiekvieno buvo prašoma atsakyti į klausimus apie paslėptus daiktus. Paaiškėjo, kad kuo didesnis KMI, tuo prastesnė buvo tiriamojo asmens epizodinė atmintis – jam buvo sunkiau atsiminti, kur jis paliko savo virtualius daiktus. Mokslininkai sieja nutukimą su hipokampo – galvos smegenų dalies, atsakingos už sprendimų priėmimą, užduočių atlikimą ir emocijų formavimą – disfunkcija, o tai gali turėti įtakos ir atminčiai.

Įtaką žmogaus fizinei būklei ir kognityviniams gebėjimams gali daryti tokie faktoriai, kaip atsparumas insulinui, hipertonija ir aukštas arterinis spaudimas, mano Cheke. Jie susiję su žmogaus gyvenimo būdu (kuris, be to, gali lemti ir viršsvorį) ir daro įtaką smegenims. Pavyzdžiui, diabetas sukelia įsiminimo problemas, paaiškina mokslininkė.

Cheke tyrimas buvo preliminarus, ir mokslininkai perspėja, kad iš jo rezultatų nevertėtų daryti globalių išvadų. Tačiau tyrimas rodo, kad išties egzistuoja tikimybė, jog nutukimas gali turėti įtaką neurodegeneratyvinių susirgimų (pavyzdžiui, Alzheimerio ligos ir demencijos) vystymuisi.

Beje, apie svorio pertekliaus įtaką smegenų darbui kalba ir kiti tyrėjai. Bostono universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai 2010 metais įrodė, kad sveikų vidutinio amžiaus žmonių turimas visceralinių (vidinių) riebalų kiekis koreliuoja su mažesne smegenų apimtimi. O 2016 metų vasarą moksliniame žurnale Neurobiology of Aging publikuotas Kembridžo mokslininkų darbas, susiejo didesnę galvos smegenų baltosios medžiagos atrofiją su antsvoriu ar nutukimu. Tyrimo rezultatai suteikė pagrindą mokslininkų prielaidai, kad perteklinis svoris susijęs su neurodegeneracijos procesais.

Atmintis prieš svorį

Kai kurie mokslininkai kelia priešingą klausimą: jeigu žmogaus svoris daro įtaką jo kognityviniams gebėjimams, ar tai reiškia, kad gera atmintis galėtų padėti normalizuoti svorį? Toks ryšys veikiausia iš tiesų yra: buvusių valgymų atsiminimas gali apibrėžti maitinimosi organizavimą, tuo pačiu ir fizinę formą.

Paaiškėjo, kad kuo didesnis žmogaus kūno masės indeksas, tuo prastesnė jo epizodinė atmintis

Dar 1998 metais Pensilvanijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad jei žmogus gerai atsimena, kada valgė, tai tikimybė, kad netrukus vėl užsinorės, mažėja. Mokslininkai tyrė galinčių atsiminti tik tai, kas vyko ne anksčiau, nei prieš minutę, pacientų elgesį. Paaiškėjo, kad jie galėjo suvalgyti tris pietus iš eilės, 10–30 minučių intervalais – nes ankstesnių valgymų neprisimindavo. Tai reiškia, kad alkio jausmas kyla ne tik dėl fizinio „degalų“ kūnui trūkumo, bet ir dėl to, kad manome, jog seniai nevalgėme.

2011 metais Bristolio universiteto psichologai aptiko ryšį tarp sotumo jausmo po pietų ir sąmoningo maisto vartojimo. Kai kurie jų tyrimo dalyviai pietaudami kompiuteriu žaidė „Solitaire“, ir po to vykusioje apklausoje paaiškėjo, kad žaidusieji blogiau pasisotino ir prastai atsimena, kad iš viso valgė.

Panašų sąmoningo valgymo efektą aptiko ir Erickas Robinsonas iš Liverpulio universiteto. Jis atliko tokį eksperimentą: beveik pusšimtis viršsvorį turinčių žmonių pietavo laboratorijoje, pasidalinę į dvi grupes. Viena valgydama tiesiog klausė audioknygos, o antroji klausė instrukcijas, į ką konkrečiai maiste reikia atkreipti dėmesį. Kitą dieną mokslininkai juos vėl pamaitino ir pamatavo, kas kiek suvalgė: grupė, kurios dėmesys buvo nukreiptas į maistą, suvalgė trečdaliu mažiau, nei kita. Antras tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei šimtas žmonių, šį rezultatą patvirtino.

A. Zyrianova
Republic Magazine redaktorė
republic.ru

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(11)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
40(5)
25(7)
24(1)
23(3)
18(1)
18(3)
17(0)
16(2)
14(0)
13(0)
Savaitės
113(20)
60(0)
Mėnesio
139(14)
113(20)
110(4)
109(15)
106(13)