Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Gydytojas psichoterapeutas papasakojo, kaip iš tikro vyksta gydymas nuo alkoholizmo: nieko panašaus į populiariausius mitus

2017-07-08 (3) Rekomenduoja   (34) Perskaitymai (3258)
    Share

„Maždaug trečdalis visų gydytų pacientų vėl išgeria per pirmus tris mėnesius po gydymo. Per penkerius metus „atkrenta“ devyni iš dešimties pacientų. Tad kyla teisėtas klausimas, ar įmanoma gydyti tai, kas išvis nėra išgydoma? Ar įmanoma gydyti tą, kuris nenori būti gydomas?“, - pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje klausė Medicinos mokslų daktaras, gydytojas klinikinis toksikologas, gydytojas psichoterapeutas, psichoanalitikas Tomas Vilius Kajokas.

Su alkoholio problemų turinčiais žmonėmis T. V. Kajokas dirba tris dešimtmečius.

Jo teigimu, nors medikamentinis gydymas nėra panacėja, tačiau vaistai yra svarbus gydymo elementas daugeliui pacientų, ypač jei jis derinamas su psichologine pagalba.

Du mitai ir skirtingos geriančiųjų grupės

„Drįsčiau tvirtinti, kad nė vienas geriantis nesvajojo tokiu tapti ir nenuostabu, kad kiekvienas geriantis svajoja atgauti gebėjimą išgerti. Jei ne rytoj, kitą savaitę ar kitą mėnesį, tai bent po metų karštą vasaros dieną gurkštelti ar alaus. Artimuosius tokie lūkesčiai baisiai gąsdina. Jie norėtų, kad iš viso nebūtų geriama.

Jie norėtų, kad tą geriantį kas nors paimtų, išsivežtų ir pagydytų, grąžintų nauju žmogumi. Jie sutiktų, kad artimąjį priverstinai gydomas ir jam būtų įkrėsta blaivumo dvasios“, - aiškino T. V. Kajokas.

Gydytojas psichoterapeutas, psichoanalitikas sako, kad tiek geriantieji, tiek jų artimieji puoselėja du mitus.

„Pirmasis mitas sako: aš geriu iš blogo gyvenimo. Antrasis sako: kurie nustotų gerti, gyvenimas susitvarkytų. Tačiau lengvesnis gyvenimas neapsaugo nuo pasikartojančių išgėrimų. Maža to, blaivus gyvenimas primeta savo papildomų sunkumų“, - sakė jis.

Nors alkoholizmo gydymo galimybių yra ne viena, apie jų efektyvumą – duomenys skirtingi ir, deja, nelabai įkvepiantys.

„Maždaug trečdalis visų gydytų pacientų vėl išgeria per pirmus tris mėnesius po gydymo. Per penkerius metus atkrenta devyni iš dešimties pacientų. Tad yra teisėtas klausimas, ar įmanoma gydyti tai, kas išvis nėra išgydoma? Ar įmanoma gydyti tą, kuris nenori būti gydomas?“, - klausė pranešėjas.

Jis pasakojo, kad visi geriantieji skiriasi ne tik amžiumi, lytimi, išsilavinimu, vieta benduomenėje, tačiau ir paveldimu pažeidžiamumu.

„Tai reiškia, kad priklausomybės atsiradimą lemia ne vien socialinės aplinkybės. Daugelis studijų įrodė, kad egzistuoja paveldimo pobūdžio intrarūšiniai skirtumai, kurie dalį išgeriančių padaro daug pažeidžiamesnius“, - sakė T. V. Kajokas.

Trečdalis niekada neieško pagalbos

Skirtinga klinikinė topologija reiškia skirtingas prielaidas galimoms intervencijoms.

„Vieni geria, nes jie greitai pažeidžiami. Antri geria, nes yra pernelyg nerimastingi. Treti – norėdami suvaldyti nuotaikas, ketvirtiems tai neatskiriamas gyvensenos bruožas, tapatybės dalis. Verta pridurti, kad gana dažnai alkoholis tampa kitų psichikos sutrikimų vaistų priedanga“, - aiškino specialistas.

Vos vienas ar du iš dešimties geriančių ateina pasitarti skatinami savo pačių savivokos ir niekieno neverčiami.

„Šioje grupėje terapinė sėkmė pakankamai dažnai. Pacientai dažniausiai išsprendžia problemą po vieno kurso ir labai dažnai jie daugiau nesugrįžta į gydytojo akiratį“, - teigė pranešėjas.

Kitus ieškoti pagalbos verčia išorinės aplinkybės – pašlijusi sveikata, griūvanti šeima, rizika netekti darbo, susidūrimai su teisėsauga.

„Šioje grupėje įmanoma pasiekti ilgalaikį pagerėjimą, mediciniškai vadinamą remisija. Pagalbos teikimas gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Su metais liga sunkėja, nusivylimas auga, sveikatos vis mažiau.

Paradoksalu, bet gydymas geriau veikia tuos pacientus, kurie atėjo gydytis turi ilgą ir sunkią ligos tėkmę. Jie rimčiau žiūri į problemą. Tie, kurie tik pradėję gerti, lengvabūdiškiau žiūri į problemą ir mano, kad viskas greitai praeis“, - sakė T. V. Kajokas.

Maždaug trečdalis pacientų pagalbos dėl priklausomybių išvis neieško, tačiau vis patenka į ligoninę dėl vienokių ar kitokių alkoholio vartojimo komplikacijų – kraujavimas, vidaus organų pažeidimai ir t. t.

Alkoholio poveikis smegenyse

Visos priklausomybę sukeliančios medžiagos veikia motyvacines elgesio sistemas. Malonumas ateina be pastangų, baimė dingsta po kelių gurkšnių. Gydytojo teigimu, priklausomybė gali būti apibūdinama kaip iškreipto malonumo pusiausvyra, išgėrimas tampa problemų sprendimo būdu.

 „Motyvaciją skatinančios psichologinės intervencijos šiuo metu laikomos kertinėmis sėkmės prielaidomis. Taigi – atpažinti, kas svarbu, suteikti viltį, pasiūlyti efektyvų sprendimą“, - Seime kalbėjo pranešėjas.

Jei priklausomybę vertiname kaip biologinę ligą, būtina aptarti medikamentinio gydymo galimybes.

„Pasaulyje žinomi vos keli vaistai, skirti alkoholio priklausomybei gydyti. Pirmieji du – vaistai, mažinantys potraukį alkoholiui, mažina išgėrimo malonumą. Pirmojo reikėtų gerti bent po vieną tabletę kiekvieną dieną dvylika savaičių. Vaistas po trijų mėnesių gydymo Lietuvoje kainuoja 240 eurų“.

Pasak studijų, jis iki penktadalio sumažina išgeriamo alkoholio kiekį, tiek pat padaugėja blaivių dienų. Pakartotinio svaiginimosi tikimybė sumažėja labai nedaug“, - aiškino T. V. Kajokas.

Kai kurių tyrimų duomenimis, šio vaisto ir placebo poveikio skirtumas – vos 8 proc.

Amerikiečiai turi leidžiamą šio vaisto versiją. Šešių mėnesių kursas ten kainuoja 8 tūkst. dolerių. Efektyvimas dar mažesnis nei geriamų vaistų.

Antrasis medikamentas – tarsi pirmojo pusbrolis, vienas iš naujesnių preparatų, neseniai įžengusių į Europos rinkas. Vienos tabletės kaina – 5 eurai. Ją reikėtų gerti tomis dienomis, kai žmogus išgeria. Jei žmogus geria kasdien, gydymo kaina per mėnesį siektų 130-140 eurų.

Tyrimai Skandinavijoje rodo, kad daugelis žmonių šių vaistų neperka pakartotinai, nes jie sutrikdo malonumo potraukį.

Kitas vaistas Europoje vartojamas apie 40 metų – jis šiek tiek keičia alkoholio toleranciją. Lietuvoje iki šiol jis nebuvo registruotas.

„Gretimoje Lenkijoje šio vaisto mėnesio kursas kainuoja apie 60 eurų. Su logistika į Lietuvą vaisto kaina išauga iki 120-150 eurų. Vaistą reikėtų vartoti apie tris-keturis mėnesius.

Kitose šalyse duomenys rodo, kad pusė besigydančiųjų gydymą visgi nutraukia, nes jis nepatogus, tabletės labai didelės, jų reikia gerti po dvi-tris per dieną. Efektyvumas, deja, menkas“, - pasakojo jis. 

Ketvirtasis variantas – seniausias iš visų žinomų vaistų keičia alkoholio skilimą ir sukelia savotišką atmetimo reakciją. Vaistas veikai tris paras, kartais ir ilgiau ir padeda susilaikyti nuo netikėtos pagundos išgerti.

„Jis yra išbandytas deriniuose su įvairiausiais gėrimais. Daugelis medikų jį yra „nurašę“ kaip morališkai pasenusį ir nepakankamai efektyvų vaistą.

Visgi, keletas analizių Europoje rodo, kad iš esmės, tai pats efektyviausias vaistas, jei jis derinamas su kitu gydymu – žmona, artimasis, gydytojas ar kolega pakelia, prižiūri, skatina ir palaiko blaivybę. Gydymas šiuo vaistu pagrįstas visiška blaivybe“, - aiškino gydytojas.

Šis vaistas Lietuvoje daugelį metų nėra registruotas, tad jei gydytojas toksikologas jį nori skirti pacientui, turi išrašyti vardinę deklaraciją. Lietuvoje šis vaistas kainuoja 60 euro centų per dieną.

„Bėda yra kita, jei vaistą išrašai lengva ranka, 8 iš 10 pacientų to nedaro. Jie nenori tokios kontrolės. Tai turi būti ir psichologinė intervencija, palaikymo grupės, motyvacinės intervencijos bent kartą per mėnesį“, - aiškino jis.

Reikia išmokti kalbėtis su geriančiu

T. V. Kajokas pripažino, kad visi ieško stebuklingo gydymo – kodavimo, hipnozės, tačiau jo tiesiog nėra. Jo teigimu, gydant priklausomybę yra labai svarbus tikėjimas.

„Kartais klausiu, ar tai, kad mes kovojame su tais truputį iracionaliais gydymo metodais, kurie pagrįsti tikėjimu, nedarome meškos paslaugos tiems, kuriems tai padeda? Jei kam nors tai padeda, kodėl tai turėtų netikti?“, - retoriškai klausė medikas.

Kaip pavyzdį jis pateikė Minesotos programą, kurios 28 d. stacionarinio gydymo kainuoja 175 eurus.

„Tai yra pigiau negu vaistas ir tikriausiai efektyviau nei vaistas. Ir nieko geriau nesame sugalvoję nei psichologinė intervencija. Kai kalbame apie geriančius žmones, aš negydau žmogaus, kuris to nenori – tai iš esmės yra beviltiška. Tas, kuris nenori gydytis, tai daro ne dėl to, kad nenori liautis, o dėl to, kad nemoka kiti su juo kalbėtis.

Žymiai efektyviau išmokyti artimuosius, aplinką, bendradarbius, gydytojus kalbėtis su tokiu žmogumi. Jeigu jam sako – žinai, mes pavargome su tavimi gyventi, nes tu geri, tai jis pasiūlys pačiam ir pasigydyti. Tačiau jei paklausi, gal tu pavargai taip gyventi, nes tu pasikeitei?

Žmogus, išgirdęs tai, sutinka, sako, pavargau ir gal norėčiau tos programos“, - aiškino gydytojas klinikinis toksikologas.

Tie žmonės, kurie į gydytojo kabinetą atvesti apgaule, tarsi tik pakalbėti, galiausiai pabėga ir nesigydo.

„Pagarba priklausomam nuo alkoholio žmogui yra pirminė sėkmės sąlyga“, - tikino jis.

„Visuomenės ir politikų lūkesčiai yra pernelyg dideli, perdėti. Jie kartais nežino, ką mes galime, ir ko ne. Gydymo galimybes riboja kainos ir prieinamumas. Iš esmės mes iki šiol kliaujamės savitarpio pagalbos grupėmis, nes jos efektyviausios, ir tais pavieniais entuziastais, kurie dar nepabėgo iš priklausomybių medicinos“, - sakė T. V. Kajokas.

Jis pasakojo gydęs visus vieno nedidelio kaimo girtuoklius. Didžiausią sėkmę lėmė teigiamas, pozityvus pavyzdys – jei pavyko sustoti gerti šiam žmogui, pavyks ir kitam.

„Nėra geresnio efekto nei pavyzdys, kad kas nors šalia sugebėjo nustoti gerti“, - reziumavo pranešėjas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(35)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(34)
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Giedrė Armalytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
67(4)
47(0)
40(0)
37(0)
26(0)
17(7)
16(1)
16(0)
11(3)
Savaitės
104(1)
87(0)
87(4)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)