Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Kodėl siaubo filmų žiūrėjimas nėra labai gera mintis: viena klastinga emocijų savybė

2018-03-08 (0) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (1347)
    Share

Mūsų emocijos slepia vieną klastingą savybę, į kurią dažniausiai nekreipiame dėmesio, o be reikalo. Nuo šios savybės priklauso, kaip mes reaguojame į skausmą, perspėja „BBC Future“ žurnalistė.

Margaret Atwood romane – antiutopijoje „Tarnaitės pasakojimas“ – pagrindinės veikėjos fizinės ir moralinės kančios vaizduojamos taip realistiškai, kad skaitytojai beveik gali pajusti skausmą, jos patiriamą gavus elektrošoką, ir apgailestauja dėl to, kas įvyko.

Dar labiau liūdina tai, jog mes suprantame, kad viskas, kas vyksta šiame kūrinyje, susiję su žmonijos istorija. Dėl šios priežasties skaitytojui taip paprasta įsivaizduoti save aprašomos tarnaitės Fredinos vietoje.

Dienraštyje „New York Times“ pati knygos autorė rašė: „Jeigu kuriu fantazijų sodą, stengiuosi, kad jame būtų kuo realistiškesnių varlių“.

Skaitytojai užjaučia romano „Tarnaitės pasakojimas“ pagrindinę veikėją. Juk tai yra vienas iš pagrindinių žmogaus gebėjimų – dalintis savaisiais ir suprasti kitų jausmus. Matydamos kito žmogaus kančią, mūsų smegenys iš karto tą skausmą susieja su mūsų pačių kada nors išgyventu skausmu.

Emocijos keičia elgesį

Visa tai tiesa, tačiau nustatyta, kad mūsų emocinė būsena turi lemiamos įtakos empatijai arba gebėjimui įsijausti į kito žmogaus būseną. Viskas paprasta: mūsų emocijos keičia mūsų smegenų reakciją į kitų išgyvenimus ir kančią. Visų pirma, jeigu esame prastos nuotaikos, pasikeičia ir mūsų elgesys su kitais.

Akivaizdu, kad nuotaika gali paveikti mūsų elgesį milijonais skirtingų būdų: nuo pasirinkimo, ką valgyti vakarienei (kai sergame, esame linkę rinktis nesveiką maistą), iki santykių su giminaičiais ar draugais. Jeigu mūsų draugų nuotaika yra niūri ar prislėgta, ši jų būsena gali paveikti ir mus.

Viename iš 2017 metais atliktų tyrimų skelbiama, kad bloga nuotaika gali plisti ir per socialinius tinklus.

Tiesą sakant, mūsų emocijos yra tokios galingos, kad, pavyzdžiui, jei mūsų nuotaika yra labai gera, ji netgi gali sumažinti juntamus skausmus. Teigiamos emocijos turi skausmą malšinančių vaistų savybių arba atvirkštinį efektą: jei nuotaika prasta, juntamas skausmas gali suintensyvėti.

2017 metų gruodį paskelbtame tyrime teigiama, kad sergančiam ar prastai besijaučiančiam žmogui sunkiau deramai reaguoti į kitų išgyvenimus ar skausmą. Kitaip tariant, mūsų empatijos jausmais tokiais atvejais tarsi prislopinamas ar net išjungiamas.

Skausmo eksperimentas

Emily Qiao-Tasserit iš Ženevos universiteto kartu su savo kolegomis nusprendė pagaliau išsiaiškinti, kaip iš tiesų emocijos veikia mūsų reakciją į svetimą skausmą.

Šio mokslinio eksperimento dalyviai patyrė skausmingų pojūčių: jiems prie jų kojos buvo pritaisytas specialus prietaisas, kuris kaito ir taip kėlė deginimo skausmą. Eksperimento dalyviams taip pat buvo rodomos filmų ištraukos (aut. past. filmuose žmonės kentėjo įvairų skausmą, buvo fiziškai kankinami). Peržiūrų metu mokslininkai skenavo eksperimento dalyvių smegenis.

Po tyrimo paaiškėjo, kad dalyviams, kuriems iš pradžių rodė filmų ištraukas, kuriose nepažįstami žmonės kenčia skausmą, o tada iš tikrųjų skausmą kenčiantį žmogų, smegenų sričių, atsakingų už skausmingus pojūčius, veikla buvo silpnesnė nei įprasta.

„Kitaip tariant, neigiamos emocijos gali sustabdyti mūsų smegenų gebėjimą pajusti kito žmogaus skausmą“, – aiškino E. Qiao-Tasserit.

Šio tyrimo rezultatai labai aiškūs. Jie parodė, kad emocijos gali pakeisti mūsų smegenų būklę, o tai lemia, kiek empatiški kitų jausmams esame.

Prasta nuotaika trukdo suprasti kitus

Kitas E. Qiao-Tasserit ir jos kolegų tyrimas parodė, kad žmonės, kurie žiūrėjo filmo, gadinančio nuotaiką, ištraukas, linkę suvokti visiškai neutralią nepažįstamo žmogaus išraišką kaip priešišką.

Ką tai reiškia realiame gyvenime? Žmogus, turintis galią, tarkime, įmonės direktorius, patiria tai, kas neigiamai paveikia jo emocijas ir mintis (aut. past. net jeigu tai filmas ar knyga). Jis tampa ne toks supratingas savo kolegų problemoms. Kolegos jam netgi gali pradėti kelti neigiamų emocijų.

Taigi, prasta nuotaika trukdo mums suprasti, kaip jaučiasi kiti žmonės. Be to, empatijos trūkumas gali turėti ir kitų pasekmių. Pavyzdžiui, prapuola noras užsiimti labdara ir aukoti.

Smegenų skenavimo rezultatai rodo: mažiau atjautos jaučiame tiems, kurie mums nėra artimi, pavyzdžiui, pažįstamiems, tačiau visai kitaip reaguojame į artimų draugų bėdas.

Emocinis perdegimas

Kodėl neigiamos emocijos menkina atjautą kitam? Gali būti, kad tokiose situacijose išryškėja tam tikras empatijos tipas – emocinis perdegimas.

Kaip aiškina Olga Klimecki iš Ženevos universiteto, tai jausmas, tarsi negali kontroliuoti savo emocijų, kai kitą ištinka bėda, tad instinktyviai bandai apsisaugoti, vengdamas neigiamų emocijų.

Palyginus su įprasta empatija, tokios emocijos mūsų smegenyse pasireiškia visiškai skirtingai. Toks staigus emocinis protrūkis natūraliai sumažina gailesčio lygį kitam.

Taip pat įmanoma, kad bet kokia situacija, sukelianti neigiamų emocijų, skatina mus, visų pirma, susitelkti į save ir savo problemas.

„Pacientai, kenčiantys nuo nerimo ar depresijos, ir išgyvenantys neigiamų emocijų, yra labiau linkę sutelkti visą dėmesį į savo problemas ir vis labiau atsiskirti nuo visuomenės“, – E. sakė Qiao-Tasserit.

Jausmus galima treniruoti

2016 metais viename iš savo tyrimų O. Klimecki kartu su savo kolegomis nustatė, kad emocinis perdegimas gali padidinti agresiją.

Eksperimento metu dalyviai atsidūrė prieštaringose situacijose: su jais elgtasi nesąžiningai. Po to jiems buvo suteikta galimybė nubausti arba atleisti savo skriaudikams.

Prieš pradedant eksperimentą, dalyviai buvo paprašyti atlikti asmeninių savybių testą. O. Klimecki išsiaiškino, kad tie, kurie iš pradžių buvo linkę atjausti kitus, eksperimento metu buvo mažiau linkę žeminti kitus žmones.

Tai atskleidžia labai daug, sako O. Klimecki. Savo dideliame empatijos apraiškų tyrime ji įrodė, kad vis dėlto galima ugdyti žmonių galimybes jausti gailestį.

Ji nustatė, kad tokius jausmus galima treniruoti. Mūsų emocinės reakcijos į kitų žmonių emocinę būseną nėra tai, kas susiformuoja per vieną kartą ir išlieka visiems laikams.

Mes galime aktyvuoti giliai paslėptą empatijos jausmą – net jei kažkieno skausmas mums gali atrodyti nepakeliamas. Kai mes galvojame pozityviau, tai mums padeda daugiau dėmesio skirti kitų žmonių poreikiams.

„Viso to rezultatas bus normalūs santykiai, o tai juk pagrindinis pasitenkinimo gyvenimo kokybe veiksnys“, – pabrėžė E. Qiao-Tasserit.

Taigi kitą kartą, kai jausitės slogiai, pagalvokite, kaip tai paveiks kitus žmones, su kuriais jūs bendrausite. Ir būkite atsargesni skaitydami antiutopinius romanus ar žiūrėdami siaubo filmus – tai tik pablogins jūsų nuotaiką.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(0)
19(7)
17(0)
16(0)
14(1)
14(0)
13(0)
10(0)
Savaitės
89(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
139(22)