Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Ypač dažnas klaidingas įsitikinimas, kodėl kraujas yra raudonas, tačiau venos atrodo mėlynai: mažai kas žino, kaip yra iš tikro ir tam reikia išmanyti fiziką

2018-06-14 (0) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (1138)
    Share

Žmogaus kraujas – visada tik raudonas, o tokią spalvą jam suteikia baltymas hemoglobinas, kuriame gausu raudonos spalvos junginio hemos, kuris atsakingas už deguonies pernešimą kraujotakos sistemoje. Hemoje yra geležies atomų, kurie draugauja su deguonimi: būtent ši molekulė iš mūsų plaučių deguonį išnešioja po visą organizmą, rašo livescience.com.

Cheminės medžiagos mūsų akims atrodo skirtingų spalvų priklausomai nuo šviesos bangų, kurias atspindi, ilgio.

Prie deguonies prisijungęs hemoglobinas sugeria mėlyną ir žalią šviesą, o tai reiškia, kad jis mūsų akims atspindi raudonai oranžinę spalvą, kurią mūsų smegenys supranta kaip paprasčiausią raudoną. Štai kodėl deguoniui susijungus su geležimi, kraujas virsta prisirpusios vyšnios spalvos. Deguonies neprisodrintas kraujas atrodo dar tamsiau raudonas.

Anglies monoksidas – potencialiai mirtinos dujos – taip pat jungiasi prie hemų, o minėtasis ryšys yra net 200 kartų stipresnis nei ryšys su hemoglobinu, o tai gali baigtis mirtimi. Be to, anglies monoksidas neleidžia jungtis deguoniui, o tai mirtinas pavojus. Anglies monoksidui neatsikabinant nuo hemos, kraujas išlieka vyšninės spalvos. Tai pagrindinė priežastis, kodėl mirtinai anglies monoksidu apsinuodijusieji net ir po mirties išlieka rausvais skruostais.

Kartais kraujas pro odą atrodo melsvas. Gali būti, jog esate girdėję, jog venomis teka mėlynas kraujas, nes, keliaudama į plaučius, turi labai mažai deguonies. Tai dar vienas klaidingas įsitikinimas, nes žmogaus kraujas niekada nebūna mėlynas. Mėlyna venų spalva – tik optinė apgaulė. Mėlyna šviesa taip giliai į audinį kaip raudona spalva neįsiskverbia. Jei kraujagyslė yra pakankamai giliai, mūsų akys mato daugiau mėlynos, o ne raudonos šviesos, nes kraujas absorbuoja daugiau raudonos šviesos bangų.

Gyvūnijos pasaulyje mėlynas kraujas egzistuoja. Tokios spalvos kraujas įprastas tokiems gyvūnams kaip kalmarai ir pasaginiai krabai, kurių kraujo spalva priklauso nuo cheminės medžiagos hemocianino, kuriame yra vario atomas, atsakingas už deguonies pernešimą.

Žalias, skaidrus ar violetinis kraujas – taip pat ne gamtos anomalija, o realybė. Taip yra dėl to, jog kraujo spalvą lemia molekulė, kuriai patikėta užduotis pernešti deguonį, o ne pats hemoglobinas.

Kaip ten bebūtų, nepaisant išimčių, daugumos gyvų padarų kraujas raudonas. Tik tai tikrai nereiškia, kad tas kraujas toks pat, koks teka mūsų venomis. Skirtingų gyvūnų rūšių kraujo hemoglobinas skiriasi, o tai leidžia mokslininkams pagal kraują atskirti skirtingų rūšių gyvūnus.

Krešint kraujui, jis darosi vis tamsesnis ir tamsesnis, nes jame esantis hemoglobinas skyla į junginį, vadinamą metemoglobinu (methemoglobin). Laikui bėgant, išdžiūvęs kraujas ir toliau keičiasi, jis tampa dar tamsesnis, o tai lemia kitas cheminis junginys – hemichromas. Toks nuolatinis cheminių procesų ir spalvos pokytis leidžia teismo medicinos mokslininkams tiksliai nustatyti, kada nusikaltimo vietoje buvo pralietas kraujas.

Mokslininkai laboratorijose kuria naujus metodus, kurie padeda analizuoti skirtingus junginius, į kuriuos skyla hemoglobinas. Tada, pasitelkę kompiuterinio modeliavimo programas, ekspertai gali tiksliai nustatyti, kada kraujas buvo pralietas, o tai labai padėtų tyrėjams nustatyti, ar konkreti kraujo dėmė susijusi su nusikaltimu. Jei kraujui daugiau nei metai, jis greičiausiai neturi nieko bendro su vakar įvykdytu nusikaltimu.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(3)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
31(9)
31(2)
27(0)
21(0)
19(0)
13(0)
11(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
94(1)
81(1)
80(3)
70(5)
Mėnesio
146(25)
105(13)
89(0)
85(8)