Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Chirurgo sūnus papasakojo apie pasaulinio garso sulaukusią ir protu nesuvokiamą operaciją, kurią padarė jo tėvas Antarktidoje 6-osios Sovietų ekspedicijos metu

2018-06-19 (0) Rekomenduoja   (45) Perskaitymai (3490)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Sklaidant žmonių biografijas, savaime norisi stabtelėti prie neįtikėtinos chirurgo Leonido Rogozovo istorijos. Po tarnybos armijoje šis žmogus baigė tuometinį Leningrado medicinos institutą ir 1960 metais, kaip gydytojas, išvyko į Antarktidą su 6-osios Sovietų ekspedicijos šiame žemyne grupe.

Ir kaip tik ten, Antarktidoje, praėjus pusmečiui įvyko tai, dėl ko L. Rogozovo vardas tapo žinomas visam pasauliui, rašo BBC rusų tarnyba. Šis gydytojas sugebėjo atlikti sau apendektomiją – išsipjauti apendiksą.

Netikėtas priepuolis

1961 m. vasario 18 d. Širmacherio oazėje buvo atidaryta nauja sovietinė Antarktidos tyrimų stotis – „Novolazarevskaja“. Tarp pirmųjų joje peržiemojusiųjų buvo ir L. Rogozovas.

Tačiau praėjus žiemai, 1961 metų balandį, gydytojas sunkiai susirgo. Iš pradžių pajuto silpnumą ir nuovargį, o vėliau – aštrius skausmus dešiniojoje pilvo pusėje.

„Kadangi pats buvo chirurgas, jis be didelio vargo diagnozavo sau apendicito priepuolį, – pasakojo gydytojo sūnus Vladislavas. – O apendicito operacijų buvo daręs toli gražu ne vieną, be to, tokia chirurginė intervencija visame pasaulyje jau seniai buvo laikoma pačia paprasčiausia procedūra. Bet tada juk buvo toli nuo civilizuoto pasaulio – poliarinės dykvietės platybėse.“

Balandžiui einant į pabaigą darėsi akivaizdu, kad pagalbos sulaukti nepavyks. Kelionė jūra iš Sovietų Sąjungos į Antarktidą trukdavo net 36 dienas, o skrydžiai buvo neįmanomi dėl stiprių vėjų.

„Jis susidūrė su gyvybės ir mirties pasirinkimo dilema, – sako Vladislavas. – Sulaukti pagalbos nebuvo jokios vilties – jis tegalėjo pabandyti pats save išoperuoti.“

Ryžtis buvo nelengva. L. Rogozovas žinojo, kad darant operaciją apendiksas gali trūkti, tačiau peritonitas prilygtų mirties nuosprendžiui. Jo savijauta vis blogėjo, skausmai stiprėjo.

„Jis turėjo prasipjauti vietą ties pilvo ertme ir ištraukti žarnyną. Deja, nežinojo, ar taip daryti apskritai galima“, – pasakojo chirurgo sūnus.

Poliarinės stoties vadovybei teko kreiptis į Maskvą, kad ši suteiktų leidimą atlikti operaciją: jei L. Rogozovo bandymas būtų pasibaigęs nesėkme, sovietinė Antarktidos programa būtų užsitraukusi nekokią reputaciją.

Unikali operacija

L. Rogozovas priėmė sprendimą – geriau operuotis, užuot laukus mirties nuo peritonito.

„Tą paskutinę naktį aš negalėjau užmigti – kenčiau pragariškus skausmus, – rašė L. Rogozovas savo dienoraštyje. – Tai buvo beveik neįvykdoma, bet negalėjau tiesiog nuleisti rankų ir pasiduoti.“

Gydytojas sudarė išsamų operacijos planą. Du asistentai, jo kolegos, turėjo padavinėti instrumentus, reguliuoti apšvietimą ir laikyti veidrodį.

„Jis viską ypač kruopščiai apgalvojo. Netgi nurodė, ką daryti, jei staiga prarastų sąmonę, – pamokė, kaip sušvirkšti adrenalino ir atlikti dirbtinį kvėpavimą“, – pasakojo chirurgo sūnus.

Apie bendrą narkozę, aišku, negalėjo būti nė kalbos. Gydytojas L. Rogozovas tegalėjo prisitaikyti vietinę nejautrą, kad persipjautų pilvo ertmę, tačiau apskritai operacija turėjo vykti išliekant aiškaus mąstymo.

„Vargšai mano asistentai! Kai paskutinę minutę į juos pažvelgiau, jų veidai buvo baltesni už chalatus, kuriuos vilkėjo. Aš ir pats buvau persigandęs. Bet paėmiau švirkštą su novokainu ir pasidariau pirmąją injekciją. Kažkokiu stebuklingu būdu automatiškai susikoncentravau vien į operaciją. Nuo tos akimirkos nieko aplink save nebepastebėjau“, – vėliau rašė L. Rogozovas.

Chirurgas darbavosi vadovaudamasis nuojauta, nemūvėjo pirštinių. Kai pasiekė apendiksą, suprato, kad atauga bet kurią akimirką gali trūkti. Operacija truko beveik porą valandų. Ji vyko 1961 metais naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją. Po dviejų savaičių L. Rogozovas jau jautėsi atsigavęs.

Vis dėlto ši istorija taip paprastai nesibaigė. Ypač suprastėjus orams ir apledėjus jūrai, darėsi aišku, kad laivas, 1962 metų balandį turėjęs pargabenti ekspedicijos dalyvius, niekaip iki jų nenusigaus. Komanda jau rengėsi dar vieniems metams stotyje, kai jų gelbėti atskrido lėktuvai.

„Visi buvo evakuoti vieno variklio lėktuvais. Vienas iš jų nukrito į jūrą“, – pasakojo L. Rogozovo sūnus.

Sovietų Sąjungoje L. Rogozovas buvo sutiktas kaip didvyris, o žinia apie jo ryžtą apskriejo visą pasaulį.

Įdomu tai, kad vos prieš 18 dienų iki legendinės operacijos įvyko pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą. Šį žygdarbį atliko sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas.

„Juos lygino tarpusavyje, mat abiem buvo po 27-erius metus, abu buvo kilę iš darbininkų šeimų ir abu buvo padarę kažką, ko niekas anksčiau nebuvo daręs“, – kalbėjo L. Rogozovo sūnus.

1961 metais chirurgas L. Rogozovas buvo apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu.

Jo atlikta operacija įkvėpė Vladimirą Vysockį. 1963 metais jis sukūrė dainą, kurios tekstas, pažodžiui išvertus, skambėjo taip: „Kol jūs plytelėmis išklotoje vonioj / Prausiatės, lepinatės ir šildotės, / Jis šaltyje pats sau skalpeliu / Apendiksą išsipjovė.“

Daugiau gydytojas į šiaurę nebevyko. Jis įstojo į aspirantūrą, apsigynė disertaciją ir dirbo chirurgu įvairiose tuometinio Leningrado ligoninėse. 14 metų ėjo abdominalinės tuberkuliozės chirurgijos skyriaus vadovo pareigas.

Gydytojas L. Rogozovas mirė 2000 metais.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(48)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(45)
Visi šio ciklo įrašai:
2018-06-19 ->
Chirurgo sūnus papasakojo apie pasaulinio garso sulaukusią ir protu nesuvokiamą operaciją, kurią padarė jo tėvas Antarktidoje 6-osios Sovietų ekspedicijos metu
45
2015-05-29 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
60(0)
32(2)
23(0)
18(0)
15(0)
14(1)
12(1)
12(3)
Savaitės
86(0)
69(7)
61(5)
56(0)
Mėnesio
143(25)
121(17)
117(15)
111(10)