Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Mokslininkai išsiaiškino, kad žmogaus akis turi šiurpoką savybę: geba matyti vaiduokliškas vizijas

2018-09-26 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (1283)
    Share

Mokslininkai neseniai išsiaiškino, kad žmogaus akis turi gana šiurpą keliančių gebėjimų. Pasirodo, kad žmogaus akis geba matyti vadinamuosius atvaizdus-vaiduoklius (angl. ghost images), rašo „Live Science“.

Tokie atvaizdai yra koduojami atsitiktine tvarka, o juos užfiksuoti gali tik kompiuteris – bent jau taip manyta iki tol. Neseniai portale „arXiv“ paskelbto mokslinio tyrimo išvadose škotų mokslininkai iš Herioto-Watto universiteto Edinburge ir Glazgo universiteto teigia nustatę, kad žmogaus akis taip pat gali atlikti sudėtingus skaičiavimus, iki tol priskirtus kompiuteriniams.

„Nors smegenys negali atskirai jų matyti, žmogaus akis kažkaip geba fiksuoti tokius darinius ir vėliau saugoti tokią informaciją smegenyse bei viską apjungti“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Herioto-Watto universiteto fizikos profesorius Daniele Faccio.

Kaip gimta atvaizdai-vaiduokliai

Naudojant įprastą fotoaparatą, daugybė pikselių pritraukia šviesą iš vieno šaltinio, pavyzdžiui, saulės – taip sukuriamas vaizdas. Atvaizdai-vaiduokliai iš esmės yra visiškai priešingas dalykas. Jie sukuriami naudojant daugybę šviesos šaltinių tam tikra tvarka, sakė D. Faccio. Jo teigimu, šviesą surenka vienkontaktis detektorius, paprastai vadinamas kibiru.

Paprastas būdas įsivaizduoti, kaip tai veikia, yra įsivaizduoti įrenginį, kurį sudaro lazeris ir radiolokatorius. Detektorius fiksuoja, kaip lazerio šviesa atšoka nuo kiekvieno taško konkrečioje vietoje ir taip galima atkurti atvaizdą.

Yra ir greitesnis būdas sukurti tokius atvaizdus-vaiduoklius, sako D. Faccio. Užuot apšviestę vaizdą vienu šviesos šaltiniu, mokslininkai nustatė galintys projektuoti į atvaizdą tam tikrus šviesos raštus. Ir gautą rezultatą galima matematiškai išmatuoti. Skirtumas tarp šviesos rašto ir originalaus objekto ir sudaro atvaizdą-vaiduoklį, kurį kompiuteris gali matematiškai sukonstruoti iš turimų duomenų. Tokie atvaizdai atrodo tarsi originalaus atvaizdo pilkų kvadratėlių kratinys.

Vaiduokliškos vizijos

Kalbant kompiuterių kalba, atvaizdų-vaiduoklių kūrimo metodas apima du matematinius veiksmus, aiškina D. Faccio. Pirmasis – tai originalaus objekto ir ant jo projektuoto šviesos rašto sujungimas. Matematiškai tai daroma padauginus originalą iš šviesos signalo, kurį sukuria objektas ir šviesos raštas kiekviename taške. Antrasis – tai yra visų šių skaičių sudėjimas visame atvaizde.

„Mes sau uždavėme klausimą, ar žmogaus smegenys gali tai padaryti?“ – sakė mokslininkas.

Mokslininkai nusprendė sutelkti savo dėmesį į antrąją skaičiavimų dalį, kuomet visi dariniai sudedami. Norėdami tai padaryti, jie pradėjo projektuoti šachmatų lentos tipo raštus, vadinamus Hadamardo raštais, ant garsiosios Alberto Einšteino nuotraukos, kurioje jis yra iškišęs liežuvį. Tuomet jie panaudojo vienpikselinį detektorių, kad šis surinktų sukurtą rezultatą, kuris vėliau uvo parodytas per LED projektorių.

LED projektorius parodė Einšteino-plius-Hadamard'o rašto junginį ekrane. Kitas žingsnis buvo parodyti gautą rezultatą žmonėms ir paprašyti pasakyti, ką mato. Mokslininkai nustatė, kad kai galutinis rezultatas buvo projektuojamas lėtai, vienos sekundės ar ilgesniais impulsais, žmonės matė lyg šachmatų lentą iš baltų ir juodų kvadratėlių. Tai nebuvo atvaizdai-vaiduokliai. Projekciją pagreitinus, pasirodė A. Einšteino atvaizdas. Mokslininkai vėliau atliko eksperimentus su skaičiais ir raidėmis, ir taip pat gavo tokias vaiduokliškas versijas.

„Tas baltumas ir juodumas ima dingti, – sakė D. Faccio. – Vaizdas ima pilkėti, ir iš tikrųjų imi matyti vaizdą.“

Spausk „pakartoti“

Anot mokslininko, toks metodas veikia, nes žmogaus akies matomo vaizdo atkartojimo greitis yra mažas. Viskas priešingai nei procesai kine, kai atvaizdai mirguliuoja ekrane greičiau už šį vaizdo atkartojimo greitį, todėl sukuriama sklandaus judėjimo iliuzija. „Akis labai greitai priima informaciją, tačiau jos atsikrato labai lėtai“, – paaiškino D. Faccio.

Mokslininkai išsiaiškino, kad mirguliuojantys vaizdai akies atmintyje išlieka maždaug 20 milisekundžių ir laikui bėgant išnyksta. Jeigu tos 20 milisekundžių trukmės dalys iš dalies sutampa, akis jas sujungia kaip kino filmą ir taip atsiranda vadinamasis atvaizdas-vaiduoklis.

Anot D. Faccio, svarbiausia šio atradimo dalis yra ta, kad tokia vaiduokliškų atvaizdų sistema gali būti panaudota studijuojant žmogaus regos sistemą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
46(1)
29(5)
27(1)
26(5)
24(2)
21(2)
18(0)
16(3)
11(0)
Savaitės
90(1)
Mėnesio
150(2)
149(15)
145(3)
143(12)
140(22)