Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Mokslininkai išaiškino, kiek laiko miegoję žmonės demonstruoja geriausius gebėjimus

2018-10-26 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (2722)
    Share

Lig šiol plačiausio masto miego poveikio tyrimo išvadose nurodoma, kad per mažai arba per daug trunkantis nakties miegas daro neigiamą įtaką kognityviniams žmogaus gebėjimams, bet ne trumpalaikei atminčiai.

Gausėjant mokslinių tyrimų, mūsų supratimas apie miego reikšmę tolydžio pildosi, tačiau vis dar esama galybės paslapčių, gaubiančių šią bemaž trečdalį gyvenimo užimančią veiklą.

Šiuolaikinio gyvenimo iššūkiai dažnai verčia miegoti mažiau nei galbūt norėtume. Tarp daugybės pakankamai išsimiegoti trukdančių veiksnių paprastai minimas kofeinas, žiūrint į įvairių įrenginių ekranus praleidžiamas laikas ir stresinės situacijos.

Kadangi miego kokybė pastaruoju metu gerokai pakito, suprasti, kokį poveikį jis daro sveikatai ir įvairiems gebėjimams, darosi kaip niekad aktualu.

Siekdami papildyti gausėjančias žinias apie miegą, Kanados Vakarų Ontarijo universitetui pavaldaus instituto mokslininkai inicijavo kol kas išsamiausią miego studijoms skirtą tyrimą, rašoma svetainėje „Medical News Today“.

Plačiausio masto miego reikšmės ir ypatumų tyrimas

Tyrimas startavo 2017 metų birželį. Jis buvo pradėtas nuo duomenų rinkimo internetu. Vos per kelias pirmąsias dienas pavyko gauti informacijos iš daugiau nei 40 tūkst. jame dalyvauti panorusių asmenų.

„Buvo svarbu apibendrinti visus įvairiose Žemės vietose gyvenančių žmonių miego įpročius. Reikia pripažinti, kad laboratorinių miego tyrimų jau atlikta tikrai nemažai, bet mes savo tikslu laikėme išsiaiškinti, kokie miego įpročiai paplitę realiame gyvenime“, – sakė kognityvinių ir neuromokslų specialistas iš Vakarų Ontarijo universiteto Adrianas Owenas.

Dalyvių gausa ir įvairovė leido mokslininkams efektyviai palyginti, kaip miego stygius veikia skirtingų amžiaus grupių, profesijų ir kt. žmones. Neseniai žurnale SLEEP pateikti preliminarūs duomenys buvo pagrįsti išsamia 10 tūkst. asmenų duomenų analize.

Siekdami susidaryti kuo detalesnį tyrimo dalyvių vaizdą, mokslininkai pasistengė surinkti kuo išsamesnius duomenis.

„Sudarėme gana išsamią anketą, todėl gavome atsakymus į klausimus apie vartojamus medikamentus, amžių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą ir kt., nes šiuos dalykus laikėme turinčiais įtakos tam tikriems rezultatams“, – aiškino A. Owenas.

Gauti duomenys suteikė mokslininkams galimybę patikrinti įvairiausių teorijų teisingumą ir išsiaiškinti, kaip miego kokybė veikia konkrečius žmones. Savanoriams buvo pateikta 12 kruopščiai parengtų kognityvinių gebėjimų testų, leidusių miego trukmę susieti su protiniu pajėgumu.

Apie pusė tyrimo dalyvių nurodė, kad jų nakties miegas trunka 6,3 valandos arba mažiau, o tai yra maždaug valanda trumpiau nei rekomenduojama.

Tyrimo išvados

Nuostabą sukėlė tai, kad didžiausiais kognityviniais gebėjimais, kaip paaiškėjo, išsiskyrė po 7–8 valandas per naktį miegantys dalyviai, o tie, kurių miegas trukdavo trumpiau arba ilgiau, testus atliko prasčiau.

Taip pat įdomu, kad ši tendencija pasirodė būdinga bet kurios amžiaus grupės asmenims. Vis dėlto kadangi su amžiumi miego trukmė, kaip paaiškėjo, trumpėja, vyresni žmonės buvo įvardyti kaip didesnį miego stygiaus poveikį, palyginti su jaunesniais, patiriantys asmenys.

Tiek per didelis, tiek per mažas miego kiekis neigiamai veikė įvairias kognityvines funkcijas, tokias kaip sudėtingų struktūrų identifikavimas ar manipuliavimas informacija sprendžiant problemas.

Tačiau labiausiai tai paveikė verbalinius gebėjimus.

Viena įdomiausių kognityvinių testų išvadų buvo tai, kad 4 ir mažiau valandų per naktį miegojusių žmonių rezultatai buvo tokie, tarsi jie būtų aštuoneriais metais vyresni.

A. Owenas sakė: „Mes taip pat nustatėme, kad per daug miegantys žmonės buvo taip pat paveikti, kaip tie, kurie miegojo per mažai“. Nors tyrėjai tikėjosi kognityvinio deficito iš tų, kurie miega per trumpai, per ilgai miegančiųjų kognityvinis deficitas juos nustebino. Kai mokslininkai detaliau panagrinėjo kognityvinius testus, jie pastebėjo, kad trumpalaikei atminčiai miego trukmė įtakos neturi. Tai stebinantis faktas, mat miegas laikomas svarbiu veiksniu atminčiai konsoliduoti.

Ankstesni miego stygiaus tyrimai – kai praleidžiamas vienos nakties miegas – rodė atminties susilpnėjimą. Naujausio tyrimo autoriai svarsto, ar tai galėtų reikšti, kad ilgalaikio miego įpročiai turi kitokį kognityvinį poveikį nei miego trūkumas per trumpesnį laiką. Vis dėlto, vos vienos nakties miegas gali kompensuoti trūkumus, kuriuos sukelia trumpesnis nei 7–8 valandų miegas. Mokslininkai nustatė, kad tie, kurie naktį prieš egzaminą miega ilgiau nei įprastai, per egzaminą pasirodo geriau už tuos, kurie miega kaip visada.

„Reikšminga realiame pasaulyje“

Šie rezultatai rodo, kokią įtaką miego trukmė turi smegenų veikimui, kas yra labai svarbu, nes vis daugiau žmonių miega per trumpai. Tyrimo autoriai įspėja: „Šios išvados turi didelę reikšmę realiame pasaulyje, nes daug žmonių, įskaitant atsakingas pareigas užimančius, veikia labai mažai miegoję ir gali nukentėti nuo susilpnėjusių mąstymo, problemų sprendimo ir bendravimo įgūdžių.“

Mokslininkai teigia, kad jų tyrimas susidūrė su šiokiais tokiais trūkumais. Pavyzdžiui, problemos pasikliaunant savarankiškai įvertinta miego trukme. Tačiau, kadangi tyrime dalyvavo tokia didelė žmonių grupė, šis poveikis turėtų būti sumažėjęs.

Be to, kadangi tai yra vienkartinis skerspjūvio tyrimas – tai reiškia, kad jis užfiksavo momentinį dalyvio paveikslą – neįmanoma galutinai įrodyti priežasties ir padarinių.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(14)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(10)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
91(2)
84(5)
31(1)
27(6)
24(0)
21(4)
20(0)
17(7)
11(1)
11(0)
Savaitės
108(1)
90(5)
89(0)
69(7)
Mėnesio
150(27)
143(22)
108(1)
106(0)
103(19)