Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Nereikia net kraujo tyrimų - sužinoti apie per didelį cholesterolio kiekį kraujyje galite pažiūrėję į savo akis ir odą

2018-10-31 (0) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (3181)
    Share

Lietuvius vis dar tyliai žudančios širdies ir kraujagyslių ligos galėtų būti diagnozuojamos žymiai rečiau, jei tik pakoreguotume savo mitybą. Nors ja susirūpiname dažniausiai tik pablogėjus sveikatai, apie per didelį cholesterolio kiekį sužinoti galime ir pastebėjus pakitimus savo kūne.

„Jei aplink akies rainelę yra matomas baltas žiedas, jūsų cholesterolis yra smarkiai padidėjęs. Tą pačią problemą gali išduoti ir kiti ženklai ant kūno – geltoni grūdeliai aplink akis, po oda arba ant krumplių bei čiurnų“, – pasakojo Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 80 procentų širdies ir kraujagyslių ligų dėl per didelio cholesterolio būtų galima išvengti, jei tik žmonės maitintųsi sveikiau. Profesorius pabrėžia, kad svarbu ne tik kiek, tačiau ir kokius riebalus naudojame savo maiste.

„Maisto pasirinkimo piramidėje aiškiai matome alyvuogių aliejų. Jis skiriasi nuo visų kitų riebalų tuo, kad jame yra nedaug sočiųjų riebalų rūgščių, o mono nesočiųjų yra labai daug. Kadangi alyvuogių aliejus gaminamas šaltuoju spaudimo būdu, visos mineralinės medžiagos jame išlieka.

Sėmenų aliejus taip pat naudingas, jame daug poli nesočiųjų riebalų rūgščių. Vis dėlto, jei nusiperkame ir stipriai jaučiame kartumą, tokio vartoti nebegalime, nes jis yra oksidavęsis. Po oksidacijos susidaro peroksidai, kurie veikia kaip kancerogenai“, – kalbėjo R. Stukas.

Žaliavalgių pamėgtas kokosų aliejus taip pat nėra geriausias pasirinkimas, jo sudėtyje – 92 procentai jau minėtų sočiųjų riebalų rūgščių, todėl žaliavalgystę propaguojantys žmonės neretai turi padidėjusį cholesterolį.

Be to, ne visi riebalai tinka vienodam naudojimui, pavyzdžiui saulėgrąžų aliejų galime naudoti kepimui, tačiau jis nelabai tinkamas kaip užpilas. Kepimo metu, kaskart išėmus produktą iš keptuvės, aliejaus likutį būtina išpilti, o keptuvę išsausinti ir įpilti naujo aliejaus, kadangi jau po pirmo kepimo susidaro oksidai.

„Geriausia kepimui naudoti tuos riebalus, kuriuose daug sočiųjų riebalų rūgščių, tokiu atveju nevyksta oksidacija. Daugiausia jų būtų svieste ghi, bet keptuvę reikėtų patepti vos vos.

Galima naudoti kokosų aliejų, tačiau taip pat mažą kiekį. Tada sumažiname cholesterolio riziką. Svarbiausia atsiminti, kad visų medžiagų reikia, tik būtina išlaikyti proporcijas“, – sakė R. Stukas. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, sveikiausi žmonės Lietuvoje gyveno tarpukariu, o šiuo metu lietuvių sveikata žymiai prastesnė.

„Kartais manęs klausia, kodėl tarpukariu lietuviai valgydavo ir lašinius, ir skilandžius, bet būdavo sveiki? Valgydavo, tačiau savo racione turėdavo labai daug daržovių, todėl gaudavo antioksidacinių medžiagų, o riebalai nesikaupdavo kraujagyslėse. Kodėl dabar esame tokie nesveiki? Nes nematome, kas yra toje mūsų kraujagyslėje, kas yra viduje, o kai nematai, atrodo nieko ir nėra“, – sakė R. Stukas.

Profesorius pasakoja, kad kol lietuviai neturėjo bulvių, pagrindinė daržovė maisto racione buvo ropė, tačiau dabar ji nepelnytai pamiršta.

„Kai kartais vaikams skaitau paskaitas, paklausiu, kas iš jų yra valgęs ropių. Džiaugiuosi, jei bent keli mokiniai pakelia ranką. Mes esame užkoduoti valgyti ropes net genetiškai, nes tyrimai rodo, kad genuose perduodama ir mitybinė informacija“, – kalbėjo R. Stukas.

Valgant dideliais kiekiais net ir sveikus produktus, galime sau pridaryti daugiau žalos, nei naudos. Pavyzdžiui, dažnai užkandžiaudami riešutais rizikuojame nutukti, nes 100 gramų riešutų turi apie 600 kilokalorijų, todėl per dieną jų reikėtų suvalgyti ne daugiau nei 5.

Norint turėti sveiką kraują, būtina užtikrinti pakankamą geležies kiekį jame. Šios medžiagos gausu ne tik mėsoje, bet ir daržovėse, tačiau svarbiausia, kad organizmas galėtų pasisavinti geležį.

„Tam, kad normaliai pasisavintume geležį, reikia vitamino B12. Šis vitaminas į organizmą gali patekti su jautienos mėsa, todėl reikėtų ją valgyti du kartus per savaitę. Yra produktų, kurie trukdo geležies pasisavinimui. Jų gausu kakavoje, kavoje, obuoliuose, mėtoje, raudoname vyne, gervuogese, mėlynėse“, – informacija dalijosi mitybos žinovas.

Būtent dėl geležies pasisavinimo, kavą reikėtų gerti likus dviems valandoms iki pietų, arba palaukus dvi valandas po jų, mat kavos puodelis gali sumažinti geležies įsisavinimą net 60 procentų. Ne tik kava, tačiau ir kalcis, pienas ir pieno produktai taip pat nepadeda organizmui pasisavinti geležies. Tačiau cukrus, vitaminas C ar net pati mėsa, jei ji valgoma su daržovėmis, gerina geležies pasisavinimą iš daržovių.

Pasak R. Stuko, lietuviai kenčia ne tik nuo to, kad renkasi nesveiką maistą, bet ir dėl to, kad neturi pakankamai sveikos mitybos žinių.

„Jeigu pasižiūrėtume, kokiais kriterijais vadovaudamiesi žmonės renkasi maistą, tai pamatytume, kad sveikatos kriterijus rūpi tik 13 proc. gyventojų. Visų pirma, žmonės rinkdamiesi prekes galvoja, ar bus skanu, ir tik trečias kriterijus, apie kurį pagalvoja – ar bus sveika. Darėme tyrimą, kurio metu klausėme, ar cholesterolio kiekis daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms. Teigiamai atsakė tik 70 proc. moterų ir tik kiek daugiau nei pusė vyrų“, – sakė profesorius.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(13)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(7)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
37(0)
24(9)
21(2)
19(1)
18(0)
15(2)
12(0)
Savaitės
89(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
145(3)
143(12)
140(22)