Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Apsikabinkite ir bučiuokitės: išvardijo priežastis, kodėl tai daryti reikėtų dažniau

2018-11-05 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (988)
    Share

Yra daug priežasčių, kodėl liesdami, apkabindami ir bučiuodami žmones, kuriuos mylime, jaučiamės jaukiai ir saugiai. Išsiaiškinkime, kokį poveikį meilės apraiškos turi mūsų sveikatai ir gerai savijautai.

Kai liečiame, apkabiname ar bučiuojame draugą (-ę) ar partnerį (-ę), šiuose gestuose glūdi prasmė, rašoma medicalnewstoday.com.

Mes siekiame meilės, bandome užmegzti ryšį ar išreikšti poreikius. Įvairiose kultūrose naudojami skirtingi prisilietimai, kuriais išreiškiamas švelnumas ir pagarba, primatai taip pat naudoja prisilietimus ryšiui užmegzti ir apibrėžti socialinę hierarchiją. Tačiau neseniai keli ekspertai išreiškė susirūpinimą, kad Vakarų visuomenės patiria krizę – fiziniai prisilietimai vis griežčiau reguliuojami, ir mes vis rečiau ryžtamės tokiems socialiniams gestams, kaip apkabinimas.

Žinoma, fiziniai prisilietimai ne visada malonūs ir ne visada tinkami. Tarp svetimų žmonių jie gali būti traktuojami kaip pažeidimas.

Kaip rašo tyrėjai iš Suomijos pernai paskelbtame tyrime, tai, ar prisilietimas sukelia teigiamą ar neigiamą poveikį, labai priklauso nuo konteksto, kuriame vykdomas šis aktas.

„Prisilietimai universaliai nesukelia teigiamų emocijų“, – aiškina tyrėjai. Pavyzdžiui, jie pabrėžia, kad „dėl kultūrinių skirtumų prisilietimas gali būti traktuojamas kaip įsibrovimas į asmeninę erdvę“.

Tuo pat metu tyrime išsiaiškinta, kad prisilietimas yra svarbus veiksnys žmonių bendravime, padedantis išreikšti emocijas ir palaikyti santykius – ir romantiškus, ir kitokio pobūdžio.

Kodėl prisilietimas toks svarbus

Išsamūs tyrimai parodė, kad vaikai – o taip pat kūdikiai ir primatai – užaugę be emocinių prisilietimų turi rimtų raidos sutrikimų ir nesugeba užmegzti socialinių ryšių.

Kai mus liečia ar mes liečiame tuos, kuriuos mylime, suaktyvėja tam tikros smegenų sritys, ir tai turi įtakos mūsų mąstymo procesams, reakcijoms ir net fiziologiniam atsakui.

Pavyzdžiui, vieno tyrimo išvadose teigiama: smegenų tyrimai atskleidė, kad emociniai prisilietimai suaktyvina priekinę kaktinę smegenų žievės skiltį – smegenų sritį, atsakingą už mokymąsi ir sprendimų priėmimą, taip pat už emocinius ir socialinius elgesio modelius.

Tam tikri eksperimentai taip pat parodė, kad romantiškas bučinys yra svarbi priemonė – ypač moterims – padedanti išsirinkti partnerį, nes žmogaus seilėse esančiame individualiame cheminių medžiagų kokteilyje glūdi svarbi informacija, kurią iššifravusios smegenys nusprendžia dėl partnerių fiziologinio suderinamumo. Prisilietimas raminančiai veikia streso apimtą žmogų, nes juo perteikiama parama ir empatija.

Švedijoje atlikto tyrimo – kurio išvados buvo paskelbtos pernai leidinyje „Research on Language and Social Interaction“ – duomenimis, glostymas ir tapšnojimas raminančiai veikia susikrimtusius vaikus.

Tokiomis aplinkybėmis, aiškina tyrimo autoriai, suaugusio žmogaus prisilietimai parodo vaikui, kad jis yra prieinamas saugiam, raminančiam kontaktui, tada vaikas pripažįsta šį kvietimą ir tai paskatina teigiamą jo atsaką. Toks scenarijus leidžia susikrimtusiam vaikui nusiraminti ir vėl pasijusti saugiai.

Šios išvados paskatino debatus, ar nereikėtų naudoti prisilietimo psichologinio konsultavimo metu – svarstyta, ar potencialūs privalumai nusvertų galimus etinius pavojus.

Mokslininkai pripažįsta, kad prisilietimas turi vertingą terapinį potencialą ir kai kurie žmonės gali daug geriau pasijusti, jei, kai jie yra nusiminę, jiems būtų palaikančiai patapšnota per petį.

Psichologinė nauda

Iš tiesų mes norime, kad mus apkabintų žmonės, kuriuos mylime, ir norime patys juos apkabinti todėl, kad tai sužadina smegenų sritis, atsakingas už paguodos ir prisirišimo jausmą.

Tyrimas parodė, kad moterims, kurios išreikšdamos palaikymą apkabina savo partnerius, suaktyvėja smegenų sritis, atsakinga už atlygio sistemą.

Taigi, jei išreikšdami palaikymą žmogui, kuris jaučia skausmą ar yra nusiminęs, jį apkabiname, teigiamą poveikį gauna ne tik jis, bet ir mes patys – abu žmonės jaučia daugiau teigiamų emocijų, sustiprėja tarpusavio ryšys.

Negana to, olandų mokslininkų tyrimai parodė, kad apkabinimas sumažina egzistencinę baimę ir nepasitikėjimą savimi.

„Net trumpalaikiai ir iš pažiūros nereikšmingi prisilietimai padeda žmonėms veiksmingiau susidoroti su egzistenciniu nerimu“, – sako tyrėjas Sanderis Koole iš Vrije Universiteit Amsterdam Nyderlanduose.

Kiti tyrimai atskleidė, kad neverbalinė prisirišimą atskleidžianti komunikacija, apimanti tokius veiksmus, kaip apkabinimai ir bučiniai, gali sumažinti streso poveikį ir pagreitinti atsigavimą po jo.

Nauda sveikatai

Emocinis prisilietimas teigiamai veikia ne tik psichinę, bet ir fizinę būklę, taip pat socialinius santykius.

Vieno tyrimo, kuris 2014 m. buvo publikuotas žurnale „Psychological Science“, išvadose teigiama, kad stresą mažinantys apsikabinimai (abipusiu sutikimu) veiksmingai apsaugo nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.

Be to, iš asmenų, kurie vis dėlto susirgo kvėpavimo takų ligomis, tie, kurie sulaukė palaikymo emocinių prisilietimų forma, sirgo lengviau.

Kiti tyrimai parodė, kad romantinių saitų siejamose porose, kurių partneriai dažnai apsikabina, moterims būdingas žemesnis kraujo spaudimas ir širdies ritmas, o tai įrodo, kad toks kontaktas tiesiogiai, o ne tik metaforiškai sveikas širdžiai.

Romantiški bučiniai taip pat stiprina imuninę sistemą, rodo tyrimai. Bučinio metu per 10 sekundžių perduodama 80 mln. bakterijų. Nors skamba atstumiančiai, iš tiesų tai palanku mūsų sveikatai – šis apsikeitimas mikrobais veikia beveik kaip vakcina, nes organizmas susipažįsta su potencialiai pavojingomis bakterijomis ir sustiprina apsaugą nuo didesnio patogenų spektro.

Prisilietimas kaip priemonė nuo skausmo

Galiausiai, prisilietimas yra veiksminga priemonė nuo fizinio skausmo. Masažo terapija gali būti puikus būdas nuraminti įvairiausio pobūdžio skausmus – nuo galvos skausmo iki nugaros skausmo.

Tačiau tam, kad pajustumėte skausmą malšinantį prisilietimo poveikį, nebūtina eiti į masažo saloną.

Užtenka laikytis susikibus rankomis su partneriu (-e), teigiama dviejų tyrimų, paskelbtų „Medical News Today“, išvadose.

Pirmasis tyrimas parodė, kad jei partneriai liečia vienas kitą, o vienas iš jų jaučia vidutinio intensyvumo skausmą, prisilietimas sumažina skausmo pojūtį.

Antrojo tyrimo metu tyrėjai pastebėjo tą patį poveikį jaunų porų, kurios laikėsi už rankų, grupėse.

Pasak tyrimo autorių, tyrimai įrodo, kad kai jaučiant skausmą laikomasi už rankų, sustiprėja smegenų sąveika srityse, atsakingose už skausmą.

Visose kultūrose prisilietimas yra svarbi emocijų išraiška. Aštuonioliktame amžiuje anglų poetas Johnas Keatsas rašė: „Prisilietimas turi atmintį“.

Tyrimai dabar įrodė, kad šis išraiškingas poetinis vaizdinys moksliškai pagrįstas: pasirodo, prisilietimas iš tiesų turi atmintį.

Tyrimas, atliktas vokiečių mokslininkų iš „Charité – Universitätsmedizin Berlin“, parodė, kad mūsų kūnas ne tik prisimena prisilietimą, jis gali vienu metu prisiminti kelis skirtingų rūšių prisilietimus.

„Naujas prisilietimas neištrina iš darbinės atminties prisiminimo apie ankstesnį prisilietimą“, – aiškina šiam tyrimui vadovavęs mokslininkas.

„Asmeniui atkreipus dėmesį į prisilietimus, seni ir nauji taktiliniai prisiminimai išlieka nepriklausomai vienas nuo kito.“

Pasirodo, prisilietimas stipriau veikia mūsų smegenis ir mūsų kūną nei galėjome įsivaizduoti, todėl labai svarbu įsisąmoninti, kaip toks paprastas veiksmas, kaip apkabinimas, gali pakeisti kitų žmonių ir mūsų pačių pasaulio suvokimą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
40(5)
25(7)
24(1)
23(3)
18(1)
18(3)
17(0)
16(2)
14(0)
13(0)
Savaitės
113(20)
60(0)
Mėnesio
139(14)
113(20)
110(4)
109(15)
106(13)