Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Ar teko girdėti apie vitaminą P? Kokia jo nauda sveikatai ir kur jo galima rasti

2018-11-18 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (908)
    Share

Kiekvienas besidomintis sveikata žino, kokių vitaminų organizmui reikia labiau ir kokią naudą jie teikia. Štai vitaminas C padeda gyti žaizdoms ir stiprina imuninę sistemą, o vitaminas D, kurį gamina oda, reaguodama į saulės spindulius, gelbsti stiprinant kaulus.

Taigi, šiuos pagrindinius vitaminus žino daugelis, bet ar teko girdėti apie vitaminą P? Nenuostabu, jeigu tokio nežinote, nes terminas pirmą kartą buvo pavartotas 1930-aisiais metais kaip augalų pigmentinė medžiaga. Dabar ši medžiaga geriau žinoma kaip flavonoidai.

Šiandien mokslininkai yra nustatę maždaug tarp 4-6 tūkst. skirtingų jų rūšių. Flavonoidai vaisiams ir daržovėms suteikia kvapą, skonį, aromatą ir apsaugo juos nuo kenkėjų bei bakterijų.

Šie junginiai yra kūnui reikalingos medžiagos, jie stiprina kaulus, prisideda prie kolageno, kuris yra pagrindinė mūsų kūno statybinė medžiaga, gamybos. Teigiama, kad jie net gali apsaugoti organizmą nuo lėtinių ligų, tokių kaip vėžys ar širdies ligos.

Citrusiniai vaisiai padeda užkirsti kelią insultui

Žurnale „Journal of Nutrition“ paskelbtame tyrime aprašoma, kad asmenys, kurie valgė citrusinius vaisius ir gėrė jų sultis, kuriose apstu flavonoidų, 31 proc. sumažino insulto riziką, lyginant su tais, kurie išvis nevartojo šių vaisių.

Slaugytojų sveikatos tyrimo, kuriame buvo tiriami 70 tūkst. moterų mitybos ir gyvenimo būdo įpročiai, rezultatai atskleidė, kad didžiausią flavonoidų kiekį suvartojusių moterų grėsmė patirti išeminį insultą, kurį sukelia kraujagyslių susiaurėjimas smegenyse, sumažėjo 19 proc.

Šie junginiai yra susiję su geresne kraujotaka, mažesniu kraujospūdžiu ir cholesterolio kiekiu kraujyje. Manoma, kad jie turi apsauginį poveikį kraujagyslių sienelėms, pagerinant jų elastingumą.

„Įdomu tai, kad didžioji dalis flavonoidų citrusiniuose vaisiuose yra susitelkę baltoje šerdyje, todėl geriausia būtų nepašalinti šios dalies“, – naujienų portalui „Daily Mail“ pabrėžė mitybos specialistė Helen Bond.

Arbata ir kakava naudinga širdžiai bei smegenims

Anot tyrėjų, du arbatos puodeliai per dieną gali pagerinti širdies sveikatą. Taivane atlikto tyrimo duomenys parodė, kad asmenys, kurie kasdien išgerdavo maždaug po 450 ml juodosios arba žaliosios arbatos bent metams sumažino arterijų sustandėjimo pavojų.

Elastingesnės arterijos geriau prisitaiko prie kasdieninio fizinio ir emocinio streso, dėl kurio arterijos pradeda pumpuoti daugiau kraujo. Jei arterijos yra standžios ir nelanksčios, gali pakilti kraujospūdis ir jas pažeisti, o galų gale sukelti širdies smūgį, insultą ar demenciją.

Arbatoje yra katechinų – tai flavanoliai, kurie padidina azoto oksido kiekį, gerinant kraujagyslių prasiplėtimą.

Taip pat kakavoje esantys flavanoliai yra naudingi kognityvinei funkcijai.

Italijos mokslininkai ištyrė 90 sveikų žmonių ir patikrino, kokį poveikį jiems turėjo kakavoje randami flavanoliai. Jie nustatė, kad tiek vidutinė, tiek didelė jų dozė pagerino testų, kurie tikrino dėmesį ir atmintį, rezultatus.

Jie kasdien su papildais turėjo suvartoti 200 mg flavanolių, bet toks pat šių medžiagų kiekis yra ir karšto šokolado arba kakavos puodelyje.

Kiti maisto produktai, kuriuose yra flavanolių: mėlynės, vyšnios, raudonasis vynas, obuoliai, kriaušės ir žemės riešutai.

Mėlynos ir raudonos spalvos produktai irgi gerina sveikatą

Tokių produktų kaip mėlynių, aviečių, braškių, slyvų, vynuogių, baklažanų ir raudonųjų kopūstų spalvą lemia flavanolis, vadinamas antocianinu.

Tyrėjai, kurie rezultatus aprašė žurnale „American Journal of Clinical Nutrition“, atskleidė, kad didžiausią antocianino kiekį suvartojusios moterys patyrė 8 proc. mažesnę padidėjusio kraujo spaudimo riziką.

Be to, daugėja įrodymų, kad antocianinai taip pat gali turėti antidiabetinį poveikį, kuris gali ateityje būti panaudojamas mitybos bei vaistų gamybai.

Produktai, kovojantys su alergijomis

Brokoliai, imbieras, šparagai, lapiniai žalumynai ir svogūnai yra flavonoido, vadinamo kvercetino, šaltiniai. Kaip laboratoriniai tyrimai parodė, kvercetinas turi priešuždegiminį ir priešalerginį poveikį.

2009-aisiais metais Osakos universitete, Japonijoje, atrasta, kad kvercetino papildai buvo veiksmingi, norint palengvinti alergijos, susijusios su žiedadulkėmis, simptomus. Tačiau dozė turi būti lygiavertė daugiau kaip 2 svogūnams per dieną.

Vartojant svogūnus su kitais vaisiais ir daržovėmis, kurių sudėtyje yra kvercetino, tokiais kaip obuoliai, kopūstai, šparagai ir žaliosios pupelės, galima įsisavinti net apie 150 mg kvercetino per dieną.

Vis dėlto labai didelė kvercetino dozė, pvz., 1 tūkst. mg per dieną, gali pakenkti kūno audiniams, todėl nerekomenduojama viršyti paros normos.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(6)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(0)
43(0)
41(0)
32(4)
25(0)
20(0)
16(0)
15(5)
13(2)
12(1)
Savaitės
94(1)
82(1)
80(3)
60(2)
Mėnesio
146(25)
106(13)
89(0)
85(8)