Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Įdomūs ir mažai kam žinomi faktai apie smegenis: kodėl jos mažėja, kodėl svarbu gerti pakankamai vandens ir kokios profesijos žmonės turi geriausią atmintį

2019-01-21 (2) Rekomenduoja   (32) Perskaitymai (2720)
    Share

Žmogaus smegenys yra sudėtingas mechanizmas. Mokslininkai jas tyrinėja jau daugybę metų, bet turbūt net ir šiuolaikinės technologijos nesugeba atskleisti visų mūsų svarbiausio organo paslapčių.

Vis dėlto, šį tą mokslininkai gali mums pasakyti apie smegenis. Pateikiame jums keletą įdomių faktų apie jas.

Žmogaus galvos smegenys visiškai subręsta tik sulaukus 25-erių

Kaip teigia Ročesterio (JAV) medicinos centro universitete dirbantys mokslininkai, mūsų galvos smegenys nenustoja vystytis, kol mums sukanka 25-eri. Remiantis vieno neseniai atlikto tyrimo išvadomis, jaunesniems nei 25 metų asmenims apdorojant gautą informaciją dažnai dalyvauja migdoliniu kūnu (Corpus amygdaloideum) vadinama galvos smegenų sritis, šiaip jau iš dalies atsakinga už mūsų emocijų valdymą, rašoma thisisinsider.com.

O štai vyresnių nei 25-erių metų žmonių atveju apdorojant informaciją daugiausia dirba prieškakčio (prefrontalinė) smegenų žievės dalis – racionalaus sprendimų priėmimo ir vadinamosios sveikos nuovokos centras.

Mokslininkai įsitikinę, kad svarbios jungtys tarp šių dviejų galvos smegenų sričių galutinai susiformuoja tik įpusėjus trečiąją dešimtį.

Mokslininkai mano, kad žmonių galvos smegenys tolydžio traukiasi

Duodamas interviu žurnalui „Discover“ Viskonsino universitete dirbantis antropologas Johnas Hawksas nurodė, kad žmogaus galvos smegenys per 20 tūkst. metų faktiškai sumažėjo maždaug 150 kubinių centimetrų. Kaip tik tokio dydžio yra teniso kamuoliukas.

Kodėl smegenys tolydžio traukiasi, tiksliai pasakyti sunku, tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad sumažėjus kūnui ir nervų sistemai, atitinkamai sumažėjo ir smegenys. Kiti įsitikinę, kad minėtą tendenciją nulėmė gyvenimo būdo ir aplinkos pokyčiai.

Didžiausią smegenų dalį sudaro vanduo, todėl dehidratacija gali sutrikdyti jų funkcijas

Norite sužinoti dar vieną priežastį, kodėl pavojinga netekti skysčių? Didžiausią žmogaus galvos smegenų dalį, t. y. maždaug 75 proc., pasirodo, sudaro vanduo. Smegenyse yra apie 2 proc. viso organizme esančio vandens. Smegenų svoris – maždaug 1,3 kilogramo. Jei jas sudarančio vandens kiekis sumažėtų bent 2 proc., pastebimai pablogėtų dėmesys, atmintis ir kiti kognityviniai gebėjimai.

Smegenys nėra jautrios skausmui

Remiantis informaciją apie smegenų pažeidimus teikiančiu šaltiniu „Brainline“, pačiose smegenyse skausmo receptorių nėra. Tai reiškia, kad jos, kitaip nei oda arba raumenys, nėra jautrios skausmui, nors ir yra kaip tik tas organas, kurio dėka mes atpažįstame ir suvokiame skausmą. Tikra tiesa, kad atliekant neurochirurgines operacijas smegenų anestezija netaikoma, o pacientams dažnai leidžiama likti budriems. Tačiau skalpe, taip pat kaukolę ir smegenis supančiuose dangaluose skausmo receptorių tikrai esama, todėl gavę smūgį į galvą skausmą paprastai jaučiame.

Laikantis drastiškos dietos smegenys gali imti pačios save eikvoti

Jei atrodo, kad smegenys mėgina nepaklusti jūsų nuostatai laikytis dietos, žinokite, kad iš dalies taip ir yra. Mokslininkai nustatė, kad laikantis drastiškos dietos smegenyse gali prasidėti vadinamoji ilgo badavimo sukelta autofagija.

Dalykas tas, kad smegenų ląstelės, negaudamos pakankamai energijos iš maisto, pradeda pačios save eikvoti, kad galėtų išskirti riebalų rūgštis. Kai taip nutinka, smegenys ima siųsti bado signalus, be to, automatiškai sužadinamas apetitas ir noras valgyti. Nors nežymi autofagija būtina sklandžiai smegenų veiklai užtikrinti, per ilgai užsitęsiantys prastos mitybos laikotarpiai smegenims gali būti kenksmingi.

Taksi vairuotojai – didžiausios už atmintį atsakingos smegenų dalies savininkai

Jokia programėlė tikrai neatstos patyrusio taksi vairuotojo žinių ir atminties. Londono universiteto koledžo mokslininkai nuskenavo įvairių profesijų atstovų smegenis ir gautus vaizdus palygino su analogiškais Londono taksi vairuotojų smegenų atvaizdais. Taip pavyko išsiaiškinti, kad taksi vairuotojai išsiskiria daug didesniu hipokampu – už mokymąsi ir įsiminimą atsakinga galvos smegenų dalimi. Peršasi išvada, kad taksi vairuotojų smegenys pasikeitė besimokant susiorientuoti klaidžiose Londono gatvėse.

Už regėjimą atsakinga smegenų dalis yra gerokai nutolusi nuo akių

Nors galbūt atrodo nelogiška, tačiau ta smegenų dalis, kurios dėka mes matome, yra ne prie pat akių, o atvirkščiai – gerokai nuo jų nutolusi. Už vaizdinės informacijos priėmimą atsakinga pakaušio skiltis yra užpakalinėje galvos smegenų dalyje. Dėl šios priežasties apakimas laikomas viena iš galimų pakaušio traumos pasekmių.

Žmonės nuolatos naudojasi beveik visomis smegenų teikiamomis galimybėmis

Kartais tenka išgirsti, esą, žmonės naudojasi tik 10 proc. galvos smegenų. Visgi taip teigti nėra jokio pagrindo. Remiantis mokslinėmis išvadomis, kone visada funkcionuoja beveik visos galvos smegenys. Net kai miegame, jos intensyviai darbuojasi.

Drauge muzikuojančių asmenų smegenys ima siųsti sinchroniškas bangas

Kartu muzikuojant, pasirodo, atitinkamai pakinta smegenų veikla. Berlyno Maxo Plancko žmogaus vystymosi tyrimų instituto mokslininkai, prijungę prie gitaristų elektrodus, pastebėjo, kad grojant duetu jų smegenų bangos sinchronizuojasi.

Jos sutapo net muzikantams atlikiekant skirtingas partijas. Šis atradimas duoda pagrindo manyti, kad mūsų galvos smegenys geba daug geriau suvokti pasaulį ir numatyti įvykius nei mes manome.

Kai kurie aklieji geba „matyti ausimis“

Monrealyje atliktas tyrimas parodė, kad žmogaus galvos smegenys, prireikus, gali perskirstyti savo funkcijas, prisitaikydamos prie vienokių ar kitokių aplinkybių. Tyrinėdami iš prigimties aklų žmonių smegenis, mokslininkai pastebėjo, kad už regą įprastai atsakinga smegenų dalis, nors ir ne visa, gali imti apdoroti garsinę informaciją. Vadinasi, aklieji geba „matyti“ garsus ta smegenų dalimi, kuri regintiesiems leidžia interpretuoti vaizdinę informaciją.

Smegenų veikla yra tokia pat unikali kaip ir pirštų atspaudai

Mokslininkai įrodė, kad žmogaus tapatybę galima nustatyti ir pagal magnetinio rezonanso tomografu gautą funkcinį smegenų atvaizdą. Išanalizavę per šimto žmonių smegenų veiklą, mokslininkai nustatė, kad ji yra tokia pat unikali kaip ir pirštų atspaudai. Ši informacija gali praversti parenkant individualų gydymą kiekvienam neurologinių sutrikimų turinčiam pacientui.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(32)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(32)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(3)
28(7)
25(0)
24(1)
21(6)
20(3)
19(1)
18(3)
17(0)
16(0)
Savaitės
113(20)
61(0)
Mėnesio
140(14)
113(20)
110(4)
109(15)
106(13)