Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Kokia jūsų akių spalva? Įdomus psichologinis fenomenas, kodėl šaltesnėse vietose geriau gyventi mėlynakiams žmonėms

2019-03-04 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (951)
    Share

Šaltis ir tamsa neigiamai veikia jūsų nuotaiką? Neverta nuogąstauti – jūs ne vienas toks. Šiuo atveju kalbame apie puikiai visiems žinomą fenomeną – vadinamąjį sezoninį afektinį sutrikimą. Būtent jis gali padėti paaiškinti, kodėl žmonės šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku, yra dirglūs ir apatiški. Kai kuriems šis sutrikimas kaip reikiant apsunkina gyvenimą, prireikia net profesionalų pagalbos.

Nors sezoninis afektinis sutrikimas specialistų ir aiškiai atskiriamas nuo klinikinės depresijos, ekspertai vis dar vieningai nesutaria, kokios priežastys jį sukelia. Net yra teigiančių, kad tokio fenomeno kaip sezoninis afektinis sutrikimas iš viso nėra. Nepaisant to, imta kalbėti apie naują teoriją, esą, vienas iš veiksnių, lemiančių riziką susipažinti su šiuo sutrikimu, gali būti žmogaus akių spalva, rašoma sciencealert.com.

Lance‘as Workmanas iš „The Conversation“ 2014 metais atliko apklausą, kurios metu nustatyta, jog maždaug 8 proc. Didžiosios Britanijos gyventojų pripažįsta jaučiantys su metų laikų pokyčiais susijusių psichologinės būklės pasikeitimų, kuriuos galima klasifikuoti kaip sezoninį afektinį sutrikimą. Dar 21 proc. prisipažino apie simptomus, kuriuos būtų galima įvardyti kaip švelnesnę sezoninio afektinio sutrikimo formą, kartais vadinamą tiesiog žiemos liūdesiu.

Nors nemažai žmonių gali įtarti turintys sezoninį afektinį sutrikimą, jis įprastai diagnozuojamas paprašius paciento užpildyti specialų vertinamąjį klausimyną. Jame žmonių prašoma atsakyti į klausimus apie jų elgesio pokyčius skirtingais metų laikais, nuotaikas ir įpročius. Juo daugiau balų surenka atsakę į klausimyno klausimus, tuo rimtesnį sezoninį afektinį sutrikimą galima diagnozuoti. Nepaisant to, diagnozės priemonės įvairiose institucijose gali skirtis, tad atitinkamai skiriasi ir diagnozės patikimumas.

Mokslininkai vis dar nesutaria, kas tiksliai sukelia sezoninį afektinį sutrikimą. Pavyzdžiui, geografinė teorija, skelbia, kad sutrikimo simptomus galima sušvelninti ar net visai panaikinti žiemą gaunant daugiau saulės. Tai reiškia, kad toliau nuo pusiaujo esančių šalių gyventojai (pavyzdžiui, Islandijos), yra pažeidžiamesni minėtajam sindromui. Kai ten bebūtų, ne vienas tyrimas įrodė, kad ši teorija nepagrįsta.

Kiti moksliniai darbai perša išvadą, esą, sezoninis afektinis sutrikimas ištinka sutrumpėjus dienoms sutrikus širdies ritmui. Taip pat yra manančių, kad taip nutinka dėl serotonino ir melatonino pusiausvyros sutrikimo organizme. Serotoninas suteikia energijos, o melatoninas verčia jaustis mieguistais.

Melatoninas išgaunamas iš serotonino. Tai reiškia, kad minėtąjį sutrikimą turinčių žmonių organizmas žiemos mėnesiais išskiria per daug melatonino, o tai ir sukelia savotišką letargo būseną.

Visiems šiems tyrimams trūksta nuoseklumo, neretai rezultatai prieštaringi. Sezoninis afektinis sutrikimas neabejotinai sukeliamas ne vieno tarpusavyje sąveikaujančio biologinio ir fiziologinio veiksnio, tad ir skirtingos jo atsiradimo teorijos taip pat gali būti persipynusios.

Sezoninis afektinis sutrikimas ir akių spalva

Yra nemažai įrodymų, jog žmogaus akių spalva tiesiogiai lemia jo jautrumą sezoniniam afektiniam sutrikimu. Viename iš tokių tyrimų dalyvavo 175 savanoriai iš dviejų universitetų (vienas iš jų – Velse, o kitas – Kipre).

Paaiškėjo, kad mėlynakiai klausimynuose surinko pastebimai mažiau balų nei rudas akis turintys. Šie gauti rezultatai pagrindžia seniau atlikto tyrimo išvadas, esą, tamsias akis turintys žmonės lengviau pasiduoda depresijai, nei mėlynakiai.

Pagrindinė priežastis, kodėl akių spalva vienus žmones paverčia jautresniais depresijai ir nuotaikų pokyčiams, yra kiekis šviesos, kurį apdoroja konkretaus žmogaus regos organai. Tinklainė – dalis akies obuolio, kurioje yra ir šviesai jautrių ląstelių.

Šviesai patekus į akį, šios ląstelės aktyvuoja nervinius impulsus, mūsų smegenyse sukuriančius vaizdą. 1995 metais mokslininkai išsiaiškino įdomų dalyką: pasirodo, kai kurios tinklainės ląstelės, užuot tiesiog formuodamos vaizdą, paprasčiausiai siunčia informaciją apie šviesą į smegenis – konkrečiai į pagumburį.

Pagumburys labai svarbi smegenų dalis, atsakinga už hormonus (pavyzdžiui, oksitociną), kuris savo ruožtu atsakingas už temperatūrą, alkį ir miego ciklus. Padidėjus mėlynos ir žalios šviesos srautui, pasiekiančiam pagumburį, sumenksta melatonino kiekis. Mažiau pigmento turinčios akys (mėlynos ar pikšvos) jautresnės šviesai. Tai reiškia, kad joms nereikia absorbuoti tiek daug šviesos kaip tamsioms akims, norint, kad ši informacija pasiektų tinklainės ląsteles.

Taigi, šviesesnes akis turinčių žmonių organizme rudenį ir žiemą išsiskiria mažiau melatonino. Šis mechanizmas padeda šviesias akis turintiems veiksmingiau atsispirti sezoniniam afektiniam sutrikimui (nors nedidelis kiekis žmonių ir patiria minėtojo sutrikimo simptomų). Paaiškinti, kodėl toliau nuo pusiaujo gyvena daugiau mėlynakių žmonių, tradiciškai bando dvi teorijos.

Pirmiausia, šviesios akys įvardijamos kaip patrauklios priešingai lyčiai, o tai reiškia, kad atsiranda reprodukcinis pranašumas. Antras svarbus dalykas yra tas, kad šviesios akys gali būti rezultatas mutacijos, lemiančios ir šviesesnę odos spalvą. Ši mutacija atsirado kaip pagalba organizmui pasigaminti daugiau vitamino D pasaulio vietovėse, kur saulė šaltaisiais metų mėnesiais praktiškai nesirodo. Atsižvelgiant į faktą, kad mėlynakiai rečiau kenčia nuo sezoninio afektinio sutrikimo (nei tamsių akių), ši mutacija galėjo atsirasti kaip savotiškas organizmo pasipriešinimas sezoniniam afektiniam sutrikimui.

Žinoma, akių spalva šiuo atveju nėra vienintelis veiksnys. Daugiau laiko uždarose erdvėse praleidžiantys žmonės taip pat labiau pažeidžiami tiek vadinamajam žiemos liūdesiui, tiek ir sezoniniam afektiniam sindromui.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(0)
33(0)
20(0)
14(5)
14(4)
13(2)
12(2)
Savaitės
112(20)
60(0)
Mėnesio
139(14)
110(4)
108(15)
106(13)