Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

7 mitai apie smegenis, kuriais vis dar tikite: kiek procentų smegenų mes iš tiesų naudojame ir ko negali muzika?

2019-03-08 (0) Rekomenduoja   (17) Perskaitymai (2011)
    Share

Per paskutinius 100 000 metų smegenų svoris sumažėjo 250 g, tačiau ar nuo to pasidarėme bukesni? Ar muzika tikrai padaro mus protingesniais? Kiek procentų smegenų iš tiesų naudojame? Visas šias temas supa daugybė mitų.

„Didžiausias smegenis turi kašalotas, jos sveria 6 800 g. Kodėl jie nepastatė Egipto piramidžių ir neužkariavo pasaulio?“ – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pažymi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Anot jo, protiniai gebėjimai visai nepriklauso nuo smegenų svorio.

Smegenims kenkia mobilieji telefonai

Pasak mediko, tai tiesa tik iš dalies. „Mes gyvename aplinkoje, kurioje vien elektros įrenginiai. Vieni skleidžia vienokią spinduliuotę, kiti – kitokią“, – sako A. Unikauskas. Tvirtinti, kad mobilieji telefonai nekenkia, jis nedrįsta, tačiau, jo teigimu, mobilieji telefonai kenkia tiek pat, kiek ir kiti neigiami aplinkos veiksniai.

„Tėvai neturėtų leisti vaikams naudotis mobiliaisiais telefonais be saiko. Turime leisti savo vaikams užaugti, subręsti, kad pilnai susiformuotų jų gynybinės organizmo sistemos. Viskas, kas yra vystymosi stadijose, yra labai pažeidžiama“, – aiškina gydytojas.

Muzika daro mus protingesnius

„Kad taptum protingesnis, smegenys turi dirbti. Muzika yra daugiau emocijos – tai endorfinai, vidiniai narkotikai, gaminami smegenyse. Tai nesusiję su protiniais sugebėjimais. Neegzistuoja nė vieno įrodymo, kad muzikos klausymas žmogų padarytų protingesniu“, – atskleidžia A. Unikauskas.

Anot jo, klausantis muzikos esant nėščiai, kad kūdikis gimtų protingesnis, taip pat nepadeda: „Tai visiškai neįrodyta. Vaisiaus smegenų centrai įsčiose dar nesusiformavę, jis muzikos apskritai negirdi, neatskiria net garsų.“

Tačiau klausantis muzikos išsiskiria endorfinai, kurie padeda pasijusti geriau emociškai. „Jautiesi panašiai, kaip paaukojęs kitam pinigų“, – pažymi gydytojas.

Mes išnaudojame tik 10 proc. savo smegenų

Tai labai populiarus teiginys, kurio niekaip nepavyksta patvirtinti, sako A. Unikauskas.

„Anksčiau, kai tirdavo smegenis, matydavo, kad viena dešimtoji neuronų vienokie, o kiti – kažkokie keistesni. Buvo nuspręsta, kad tie 10 proc. yra aktyviai panaudojami neuronai. Tačiau tai geltonosios ląstelės, kurių paskirtis kitokia“, – aiškina gydytojas.

Smegenų ląstelės neatsikuria

Anot A. Unikausko, anksčiau tuo buvo tikima, tačiau dabar manoma kitaip. „Išsiaiškinta, kad neuronai atauga, tačiau tose srityse, kurios yra susijusios su protine veikla. Toks įspūdis, kad neuronai, kurie atsakingi už kitokią veiklą, ne protinę, neatauga“, – pažymi jis.

Mokslininkai daro prielaidą, kad nauji neuronai lemia mokymosi procesą ir mąstymo gebėjimų vystymąsi, priduria gydytojas.

Smegenys prisimena viską

„To niekas nežino!“ – tikina A. Unikauskas. Nervų ląstelės – neuronai – turi daugybę ataugų – aksonų. Informacija iš vienos nervų ląstelės į kitą perduodama tada, kai aksonai priartėja vienas prie kito ir lieka tarpelis, vadinamas sinapse. Aksonais perduodami signalai, ir, kol tai vyksta, tol dirba atmintis. Atjungus šią jungti kelioms minutėms, atmintis nyksta, pažymi gydytojas.

„Tad, kad mūsų smegenys atsimintų, turi funkcionuoti ryšiai, kurie nėra pastovūs. Ryšiai susiformuoja atsitiktiniu būdu. Per dieną kiekvienas neuronas suformuoja 3–4 naujus ryšius, tačiau per tą laiką panašus jų kiekis ir numiršta“, – kalba A. Unikauskas.

Kuo didesnės smegenys, tuo žmogus protingesnis

„Smegenų dydis nėra rodiklis. Vidutinės žmogaus smegenys sveria apie 1 320 g, o dramblio – beveik 4 kartus daugiau. Didžiausias smegenis turi kašalotas, jos sveria 6 800 g. Kodėl kašalotai arba drambliai su kelis kartus didesnėmis smegenimis nepastatė Egipto piramidžių ir neužkariavo pasaulio?“ – sako medikas.

Anot jo, labai skiriasi ir žmonių smegenys: rašytojo Turgenevo smegenys svėrė daugiau kaip 2 kg, o Einšteino – 1,2 kg. Įdomus ir tai, kad per paskutinius 100 000 metų smegenų svoris sumažėjo 250 g.

Tad žmogaus protas nuo kitų skiriasi tuo, kad geba sukurti ką nors nauja ir dalytis informacija.

Galvosūkiai treniruoja smegenis

Galvosūkiai netreniruoja smegenų arba, teisingiau pasakius, smegenis treniruoja ne vien jie, tikina A. Unikauskas. Anot jo, smegenys geriausiai treniruojamos tada, kai sprendžiama tai, kas neišsprendžiama.

„Pradėkime nuo to, kad smegenys apskritai nenori dirbti. Jos taupo energiją, kad šios užtektų prireikus. O kuo smegenys ilgiau ilsisi, tuo labiau mažėja intelekto koeficientas. Jeigu niekuo neužsiimame, tai yra blogai – smegenis tenka versti dirbti. Ir veikla turi būti kuo įvairesnė“, – aiškina gydytojas.

Svarbu motorika, ypač – smulkioji, taip pat svarbi intelektinė veikla, klausa ir vaizdai, jutimai: „Kiekvienu momentu smegenyse dirba tik tos sritys, kurios tuo metu reikalingos. Vien sportas nuo silpnaprotystės neapsaugo.“

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(23)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(17)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(3)
28(7)
25(0)
24(1)
21(6)
20(3)
19(1)
18(3)
17(0)
16(0)
Savaitės
113(20)
61(0)
Mėnesio
140(14)
113(20)
110(4)
109(15)
106(13)