Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Itin karšta arbata gali sukelti vėžį - kokios temperatūros geriau neperžengti?

2019-03-25 (0) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (631)
    Share

Pasaulio sveikatos organizacija pataria prieš čiumpant kvapnios arbatos puodelį kiek luktelėti, kol arbata truputį atvės – taip sumažėja rizika susirgti stemplės vėžiu. Tačiau kaip žinoti, kada gėrimas iš tiesų yra per karštas?

Kaip rašo sciencealert.com, iki šiol dauguma tyrimų konkrečios temperatūros atžvilgiu buvo ganėtinai neapibrėžti. Be to, juk tai, kas vienam žmogui gali atrodyti deginamai karšta, kitam bus pačios tinkamiausios temperatūros. Laimei, yra atlikta tyrimų, galinčių padėti nuspręsti, kada geriausia sriūbtelėti pirmąjį gurkšnį.

Tarptautinė mokslininkų komanda sutelkė savo jėgas, kad padėtų karštų gėrimų mėgėjams ir pagaliau objektyviai nustatytų Goldilocks principą atitinkančią temperatūrą (kai gėrimas yra tinkamos temperatūros – nei per karštas, nei per šaltas). Mokslininkai išsiaiškino, jog gerdami skysčius, kurių temperatūra peržengia 60 laipsnių, nemenkai rizikuojame. Kaip suprasti, ką tai galėtų reikšti ir koks jausmas apima?

Daugelis mūsų ima justi diskomfortą prisilietus prie paviršiaus, kurio temperatūra siekia 50 laipsnių karščio. Tad jeigu neturite mazochistinių polinkių, kalbant apie pirmuosius gėrimo gurkšnius, ši žinia nėra tokia jau ir bloga.

„Daugelis žmonių mėgaujasi arbata, kava ar kitais karštais gėrimais. Visgi mūsų tyrimas rodo, kad karštos arbatos gėrimas gali padidinti stemplės vėžio riziką, todėl rekomenduojama prieš geriant palaukti, kol karšti gėrimai kiek atvės“, – sako Farhadas Islami iš Amerikos vėžio draugijos.

Egzistuoja daugybė tyrimų, bylojančių, kad gėrimų temperatūra gali turėti įtakos vėžio išsivystymo rizikai. Nėra aišku, kaip tiksliai toji įtaka pasireiškia, tačiau turimi rezultatai rodo, jog esmė gali slypėti žaloje, kurią sukelia gerklės ląstelių nuplikymas.

Dauguma šios srities tyrimų susitelkia į populiarų arbatos gėrimo įprotį: dalyvių teiraujamasi, kokios temperatūros vanduo jiems patinka labiausiai. Tai gali būti greitas ir paprastas duomenų rinkimo būdas, tačiau mažai žmonių gali pateikti tikslius duomenis. Tad tokios patariamosios organizacijos kaip Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra remiasi su gyvūnais atliktais tyrimais, rodančiais, kad riba yra ties 65 laipsniais karščio.

Kad patikslintų ankstesnių tyrimų rezultatus, mokslininkai surengė tyrimą šiaurės rytų Irane esančioje Golestano provincijoje – ši sritis nuodugniai mokslinei analizei pasirinkta tiek dėl paplitusios arbatos gėrimo kultūros, tiek dėl santykinai dažnai pasitaikančių stemplės vėžio atvejų. Be to, regionas pasižymi tuo, kad čia mažai vartojama alkoholio ir rūkoma, o šie įpročiai gali turėti įtakos rezultatams.

Tyrimas pradėtas vykdyti 2004-aisiais: apmokyti duomenų rinkėjai surinko daugiau nei 50 tūkstančių dalyvių informaciją, užfiksuodami visas tiriamųjų detales: nuo rūkymo įpročių iki socioekonominės padėties ir to, kiek jie palaukia prieš pradėdami gurkšnoti arbatą. Vėliau ilgą laiką buvo nuolat skambinama tiriamiesiems ir teiraujamasi apie jų sveikatos būklę.

Svarbiausias dalykas tas, kad per pirmąjį pokalbį tyrėjų komanda patiekdavo itin karštos arbatos – jos temperatūra siekė 75 laipsnius. Svečiai buvo kviečiami gurkštelėti ir pakomentuoti, ar gėrimo temperatūra tokia, kaip jiems patinka. Pasakiusiems, kad mėgsta kiek vėsesnę arbatą, komanda sumažindavo jos temperatūrą penkiais laipsniais ir vėl pasiteiraudavo.

Galutiniai rezultatai atrodo kiek neraminantys. Mažiau nei 700 mililitrų (maždaug du puodelius) karštesnės nei 60 laipsnių arbatos išgeriantiems žmonėms rizika susirgti stemplės vėžiu yra beveik dvigubai didesnė nei geriantiems vėsesnius gėrimus.

Žinoma, rezultatus vertinti reikia atsižvelgiant į kontekstą. Ši vėžio forma yra apytikriai aštuntoje vietoje, vertinant pagal dažniausiai pasitaikančias vėžio formas, o JAV tikimybė ja susirgti gresia vienam vyrui iš 132 ir vienai moteriai iš 455. O kitose pasaulio dalyse, pavyzdžiui, Irane arba Kinijoje, ši liga yra gerokai dažnesnė, taip pat prisideda papildomi dažnumą veikiantys faktoriai, susiję su mityba ir rūkymu.

Prieš kaičiant arbatinuką, vertėtų prisiminti, kad arbata, ypač žalioji, gali padėti sumažinti įvairių tipų vėžio riziką. Yra įvairiausių tą pagrindžiančių ar paneigiančių įrodymų, tačiau keli puodeliai nesaldintos arbatos tikrai nepakenks. Tik įsitikinkite, jog prieš mėgaudamiesi arbata leidote jai pakankamai atvėsti.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
38(3)
23(0)
23(0)
19(4)
16(3)
Savaitės
113(20)
60(0)
Mėnesio
139(14)
113(20)
110(4)
108(15)
106(13)